Fiziokratizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fiziokratizmas – politinės ekonomijos srovė, kurios šalininkai tikėjo, jog tvarką nustato Dievas. Graikų kalboje reiškia „gamtos valdžią“. Vyravo XVIII a..
Idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fiziokratai kritikavo markantilizmą, pagrindiniu turto didinimo šaltiniu laikė žemės ūkį. Vykstančius ekonominius procesus vertino kaip natūralius, turinčius savo dėsningumus, o dėsnius suvokė kaip objektyvius. Fiziokratų teigimu natūralią tvarką nustato Dievas, o pozityvi tvarka yra įrankis natūraliai tvarkai įgyvendinti. Idealia visuomenė laikė tokia, kurioje buvo garantuota natūrali privatinės nuosavybės teisė. Pirmieji bandė parodyti gamybos procesą kaip repodukciją, o cirkuliaciją kaip šio proceso formą bei parodyti, kad turtas savaime pasiskirsto tarp visuomenės klasių.