Jemenas
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė | Sana | ||||
| Didžiausias miestas | Sana | ||||
| Valstybės vadovai | Saleh Ali al-Sammad
Tuščias postas
Premjeras
|
||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
527 968 km² (49) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų – 2009 (progn.) – Tankis |
23 580 000 (51) 44,70 žm./km² (160) |
||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2009 (progn.) 55,393 mlrd. $ (-) 2410 $ (-) |
||||
| Valiuta | Jemeno rialas (YER) | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC +3 netaikomas |
||||
| Nepriklausomybė |
Suvienijimas 1990 m. gegužės 22 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Jemeno himnas | ||||
| Interneto kodas | .ye | ||||
| Šalies tel. kodas | 967 | ||||
Jemeno Respublika – valstybė Arabijos pusiasalyje, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija, Raudonąja jūra, Arabijos jūra ir Adeno įlanka. Jemenas yra vienintelė respublika Arabijos pusiasalyje ir viena iš aštuonių visame arabų pasaulyje. Jemeno sostinė yra Sanos miestas. Nuo 2000 iki 2006 m. 17,5 % Jemeno gyventojų gyveno už 1,25 $ ar mažesnį lygį per dieną.[1]
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Jemeno istorija
Tarp 2200 m. pr. m. e. iki VI a., Senovės Jemenas buvo Saabos, Asvano, Maino, Katabano, Hadramauto, Himjaro ir kitų karalysčių dalis, kontroliavusi pelningą prieskonių prekybą. Senovės Romoje dėl vertingo prieskonių verslo Jemenas buvo žinomas kaip Arabia Felix ("Laimingoji Arabija"). Romos imperatorius Augustas kraštą bandė aneksuoti, bet planai žlugo.
Pirmą kartą III a. ir antrą kartą VII a. daug saabajiečių ir himjariečių migravo iš Jemeno į Šiaurės Afriką ir šiaurinę Arabijos pusiasalio dalį, po Maribo užtvankos (sadd Ma'rib) sugriovimo.
VII a. islamo Kalifatas pradėjo didesnę krašto kontrolę, šalyje paplito islamas, arabų kalba. Silpstant paskutinei dinastijai Abasidams, Jemene įsitvirtino vietinės islamiškosios dinastijos.
Nuo IX a. musulmoniškas Jemenas visą laiką buvo padalintas į dvi istorines dalis: kalnuotą Aukštutinį Jemeną ir derlingą Žemutinį Jemeną, prisišliejusiį prie jūros. Aukštutiniame Jemene įsitvirtino teokratinė valstybė Zaidi imamatas, valdoma imamų Rasidų dinastijos. Imamatas valdė iš Sadaho tvirtovės.
Tuo pat metu Žemutinį Jemeną valdė įvairios vietinės ir užsienio (dažniausiai Egipto) dinastijos, priklausančios sunitų arba izmailitų atšakoms: Nadžahidai, Sulaihidai, Ajubidai, Rasulidai, Tahiridai ir kt. XVI a. įsitvirtino Osmanai, kurie bandė pajungti Imamatą, bet XVI a. pabaigoje buvo išvyti iš šalies. XVII-XVIII a. beveik visą Jemeną kontroliavo imamų Kasimidų dinastija.
Imamatui silpstant, 1839 m. Britanija okupavo Adeną ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį paskelbė jį savo kolonija. Britai taip pat okupavo ir aplink Adeną esančias teritorijas kurios administruotos kaip Adeno Protektoratas. Tuo pat metu Osmanai atnaujino savo ekspansiją Jemene ir per XIX a. užkariavo šiaurinę Jemeno dalį. Taip Jemenas buvo padalintas į Pietų ir Šiaurės dalis.
1918 m. Šiaurės Jemenas tapo nepriklausomas nuo Osmanų imperijos kaip Jemeno Karalystė, o 1962 m. tapo Jemeno Arabų Respublika. Šalyje panaikinta monarchija ir imamų valdžia. 1967 m. britai pasitraukė iš Pietų Jemeno: ten susikūrė nepriklausoma Pietų Jemeno Liaudies Respublika.
1990 m. gegužės 22 d. 2 šalys susijungė į Jemeno Respubliką. Naujoji valstybė Persijos įlankos kare rėmė Iraką ir susilaukė bausmės: Saudo Arabija ir Kuveitas ištrėmė daug jemeniečių darbininų. Šalies ekonomikai buvo suduotas smūgis, nedarbas sudarė daugiau kaip 30 %.1994 m. Jemene kilo pilietinis karas tarp Jemeno ir nuo jo atskilusios Jemeno Demokratinės Respublikos.
2012 m. revoliucijos metu, ilgametis šalies prezidentas - Ali Abdullah Saleh atsistatydino iš pareigų.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Jemeno politinė sistema
Jemenas yra prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valdžią dalijasi išrinktas prezidentas, 301 narių parlamentas ir 111 narių taryba.
Konstitucija taip pat teigia, kad prezidentu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Kandidatų rinkimuose turi būti mažiausiai du, o kiekvienas jų turi gauti mažiausiai 15 parlamento narių paramą. Tuo tarpu šalies ministrą pirmininką, kuris turi gauti 2/3 parlamento narių paramą, deleguoja prezidentas. Pagal konstituciją šalies prezidento kadencija trunka septynerius metus, parlamento - šešerius. Balsavimo teisę šalyje turi visi piliečiai vyresni nei 18 metų.
Ali Abdullah Saleh buvo pirmasis Jemeno prezidentas. Nuo 1978 m. jis buvo Šiaurės Jemeno valdovu, o Jemenui susivienijus liko šiose pareigose. 2006 m. jis buvo perrinktas šalies prezidentu dar kartą.
2003 m. Balandį šalyje buvo surengti parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo Bendras Jemeno gyventojų kongresas.
Kitaip nei kitose islamo šalyse, Jemene toleruojamas alkoholio vartojimas ne musulmonams.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Jemeno administracinis suskirstymas
Nuo 2004 m. vasario, Jemenas administraciškai skirstomas į 20 gubernijų (muhafazah) ir 1 savivaldybę.[2]:
| Pavadinimas | Sostinė | Gyventojų 2004[3] |
Gyventojų 2006[4] |
Nr. |
|---|---|---|---|---|
| Adano gubernija | Adenas | 589 419 | 634 710 | 1 |
| Amrano gubernija | Amranas | 877 786 | 909 992 | 2 |
| Abiano gubernija | Zinjibaras | 433 819 | 454 535 | 3 |
| Ad Dalio gubernija | 470 564 | 504 533 | 4 | |
| Al Baidos gubernija | Beida | 577 369 | 605 303 | 5 |
| Al Hudaidaho gubernija | Hudaida | 2 157 552 | 2 300 179 | 6 |
| Al Džafo gubernija | Džafas | 443 797 | 465 737 | 7 |
| Al Mahraho gubernija | Gaidahas | 88 594 | 96 768 | 8 |
| Al Mahvito gubernija | Mahvitas | 494 557 | 523 236 | 9 |
| Amanat Al Asimah | Sana | 1 747 834 | 1 947 139 | 10 |
| Damaro gubernija | Damaras | 1 330 108 | 1 412 142 | 11 |
| Hadhramauto gubernija | Mukala | 1 028 556 | 1 092 967 | 12 |
| Hadžaho gubernija | Hadžahas | 1 479 568 | 1 570 872 | 13 |
| Ibo gubernija | Ibas | 2 131 861 | 2 238 537 | 14 |
| Lahijo gubernija | Lahijas | 722 694 | 761 160 | 15 |
| Maribo gubernija | Maribas | 238 522 | 251 668 | 16 |
| Raimaho gubernija | 394 448 | 418 659 | 17 | |
| Sados gubernija | Sada | 695 033 | 746 957 | 18 |
| Sanos gubernija | Sana | 919 215 | 957 798 | 19 |
| Šabvaho gubernija | Atakijas | 470 440 | 494 638 | 20 |
| Taizo gubernija | Taizas | 2 393 425 | 2 513 003 | 21 |
Gubernijos smulkiau skirstomoms į 333 rajonus (muderiah), kurie skirstomi į 2210 subrajonus, o šie į 38 284 kaimus (2001).
Iki 1990 m. Jemenas buvo 2 atskiros valstybės, smulkiau žiūrėti Istorinės Jemeno gubernijos.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jemenas - dviejų valstybių sąjunga, jauniausia Artimųjų Rytų valstybė kalnuotuose, sausringuose Arabijos pusiasalio pietvakariuose. Nuo 1992 m. iki 2000 m. Jemenas ginčijosi su Saudo Arabija ir Omanu, bet galų gale susitarė. Jemenui priklauso ir kelios salos, didžiausia iš jų - Sokotra (plotas 3579 km²). Valstybė turi prieigą prie Raudonosios jūros ir prie Adeno įlankos. Jemenas yra patogioje vietoje, o Adenas jau daugiau kaip 2000 metų - svarbus uostas. Šalies paviršius įvairus, prie Raudonosios jūros plyti pusdykumė, pamažu virstanti kalnais ir plokščiakalniais su daug gilių slėnių. Į rytus nuo centrinio regiono driekiasi kalnota dykuma ir kalnai.
Kritulių kiekis įvairus ir priklauso nuo vietovės. Pietinėje pakrantėje per metus iškrinta ne daugiau kaip 100 mm kritulių, o vakariniame regione - apie 750 mm. Tankiausiai apgyvendinta drėgniausia Jemeno sritis, čia stovi didžiausias šalies miestas sostinė Sana ir kiti miestai, kaip Ibas ir Taizas. Dauguma jemeniečių - musulmonai arabai, priklausantys įvairioms gentims. Jemeno miestuose gyvena mažiausiai žmonių palyginti su kitomis arabų šalimis. Daugiau kaip pusė ekonomiškai aktyvių gyventojų verčiasi žemės ūkiu, dažniausiai dirba mažus žemės sklypelius. Kad dirbamos žemės būtų daugiau, kalnų šlaituose įrengtos terasos.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Jemeno ekonomika
Šiaurinė Jemeno dalis augina grūdines kultūras, vaisius, daržoves, medvilnę, kavą, galvijus, bet yra priklausomas nuo importo. Moka, viena geriausių kavos rūšių, išvežama iš Jemeno jau 1200metų. Pietinė Jemeno dalis yra viena iš skurdžiausių Arabijos pusiasalyje. Klimatas yra sausas, todėl tik maža dalis šalies žemių yra dirbamos.
Maisto produktų apdirbimas, odinių, aliuminių daiktų, cemento gaminimas padidėjo, bet tai vis tiek davė nedaug pajamų. Deja, plintanti korupcija smukdo Jemeno ekonomiką. Šiandien pagrindinė eksporto prekė yra nafta, nors ji buvo atrasta Jemene tik XX a. devintajame dešimtmetyje.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Jemeno demografija
Net 46,2 % Jemeno gyventojų sudaro jaunesni nei 15 metų žmonės. 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro tik 2,7 % šalies populiacijos. Jemeno gimstamumas yra vienas iš didžiausių pasaulyje: jei visos moterys išgyventų visus savo vaisingumo metus, pagal dabartinius rodiklius vidutiniškai moteris per gyvenimą pagimdytų 6,32 vaiko. Palyginimui, Saudo Arabijoje šis rodiklis yra 3,83, o Europos Sąjungoje - 1,51.[5]
99 % Jemeno populiacijos sudaro musulmonai. Iš jų 55 - 70 % yra sunitai, o 30 - 45 % yra šiitai.[6][7] Sunitai daugiausiai gyvena šalies pietuose ir pietryčiuose, o šiitai - šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Likę gyventojai yra daugiausiai judėjai, krikščionys ir hinduistai.
Daugelis Jemeno gyventojų yra arabų kilmės.[5] Oficiali šalies kalba yra arabų, bet didžiuosiuose miestuose vis daugiau žmonių supranta angliškai. Rytuose yra kalbama ir keliomis pietų arabų semitų kalbomis.[8][9]
Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas šalyje yra 50,2 %, o moterų - 30 %. Vidutinė gyvenimo trukmė - 63,27 metų.[5] Nors per paskutinius dešimtmečius sveikatos sistema pagerėjo, ji tebėra neišvystyta. 10 000 gyventojų vidutiniškai tenka 3 daktarai ir 6,1 ligoninės lovos. Ypač bloga situacija kaimuose. Vaikų mirtis daugiausiai sukelia ligos, nuo kurių egzistuoja vakcinos.[10]
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Jemeno kultūra
Jemenas turi labai turtingą kultūrą, kuri kūrėsi per visą Jemeno istoriją ir ją įtakojant įvairiom civilizacijom.
Ypatingą Jemeno kultūros dalį sudaro smaugikinių šeimos augalas katas (lot. Catha edulis). Jis yra didelis, lėtai augantis, tačiau pasiekiantis iki 6 m aukštį. Jemene katas yra plačiai auginamas ir dažniausiai naudojamas kramtymui. Šio augalo sultys žmogaus organizmui turi panašų poveikį į kofeino. Katą Jemenas eksportuoja visiems savo kaimynams ir kitoms artimom šalim. Šalyje šį augalą kramto tiek vyrai, tiek moterys.
Jemeno kinas dar tik pradeda plėstis šalyje. Iki 2008 m. Jemeno kūrėjai sukūrė tik du pilnametražius filmus.
2000 m. Jemeno vyriausybė priėmė edukacinę programą, pagal kurią per ateinančius 25 metus šalyje būtų įvykdyti dideli pasikeitimai mokslo srityje. Šios programos tikslas - sumažinti Jemeno gyventojų neraštingumą iki mažesnio už 10 % rodiklį. 2003 m. buvo priimta dar viena programa, kuri siekia mokymosi galimybę suteikti 95 % 6-14 m. Jemeno gyventojų.
Pasaulio paveldo sąrašo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jemene yra keturi objektai, įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Pirmasis jų yra senovinis Šibamo miestas dykumoje. Miestas vadinamas "dykumų Manhetenu" dėl savo namų-bokštų, kurie siekia iki 30 m aukštį. Šibamas į sąrašą buvo įtrauktas 1982 m.
Sanos miesto senamiestis į paveldo sąrašą įtrauktas 1986 m. Miestas apgyvendintas daugiau nei prieš 2,5 tūkstančio metų 7000 pėdų aukštyje virš jūros lygio. 7-jame amžiuje miestas buvo pagrindinis Islamo centras, turintis 103 mečetes ir apie 6000 namų išlikusių nuo XI amžiaus.
1993 m. istorinis Zabido miestas taip pat buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas netoli Raudonosios jūros nuo 13 iki XV amžiaus buvo Jemeno sostinė ir šiuo metu yra svarbus archeologinis ir istorinis šalies centras.
Paskutinis sąraše yra Sokotros salynas. XIII a. aprašytą Marko Polo salyną sudaro keturios salos. Salynas pasižymi savo unikalia augalija ir gyvūnija. 37 % augalijos ir 90 % salose gyvenančių roplių yra unikalūs ir nerandami jokioje kitoje pasaulio vietoje.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jemene populiarios įvairios sporto šakos, tačiau labiausiai kultivuojamas futbolas. Jemeno futbolo asociacija buvo įkurta 1962 m., o šalis FIFA nare tapo 1980 m. Pasauliniame futbolo rinktinių reitinge Jemeno vyrų futbolo rinktinė yra 139-oje vietoje (2009 m.)[11]. Tiesa, 2005 m. Jemeno futbolo asociacija buvo suspenduota dėl politinių veiksnių, kurie įtakoja sportą, ir kitų 17-ojo FIFA reglamento straipsnio pažeidimų.[12]
Nuo 1984 m. Jemeno sportininkai dalyvauja Olimpinėse žaidynėse (1984 ir 1988 m. dalyvavo atskiros Jemeno dalys). Jemeno sportininkai niekada nedalyvavo Žiemos olimpinės žaidynėse, o bendrai nėra pelnę nei vieno medalio.
2006 m. Jemeno sportininkų delegacija dalyvavo Azijos žaidynėse. Wushu rungtyje Naji Al Ashwal laimėjo bronzos medalį. Tai buvo vienintelis Jemeno medalis žaidynėse.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jemeno ryšiai
- Jemeno transportas
- Jemeno karinės pajėgos
- Jemeno tarptautiniai santykiai
- Jemeno šventės
- Jemeno virtuvė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Human development indices (2000-2007)
- ↑ Governorates of Yemen.
- ↑ Central Statistical Organisation of Yemen. General Population Housing and Establishment Census 2004 Final Results [1], Statistic Yearbook 2005 of Yemen [2]
- ↑ Statistic Yearbook 2006 of Yemen
- ↑ 5,0 5,1 5,2 CŽV pasaulio faktų knyga: Jemenas (angliškai)
- ↑ independent.co.uk - Yemen: The land with more guns than people
- ↑ UNHRC - Yemen: The conflict in Saada Governorate - analysis
- ↑ Roger D. Woodard, The Ancient Languages of Syria-Palestine and Arabia, (Cambridge University Press: 2008), p. 228
- ↑ Ethnologue entry for South Arabian languages
- ↑ http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/profiles/Yemen.pdf This article incorporates text from this source, which is in the public domain.
- ↑ FIFA/Coca-Cola World Ranking
- ↑ FIFA suspends the Yemen Football Association
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
