Kvestorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvestorius – renkama pareigybė (magistratas) Senovės Romoje, atsakinga už iždą ir finansinius valstybės reikalus.
Pareigybės šaknys siekia karalių laikus. Nuo 420 m. pr. m. e. Comitia Tributa ėmė kasmet skirti 4 kvestorius, o nuo 267 m. pr. m. e. – 10. Sulos reformų metu 81 m. pr. m. e. nustatytas amžiaus cenzas kvestoriui tapo 30 metų, o šių pareigų užėmimas automatiškai garantavo vietą Senate.
