Rusija

Российская Федерация

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	rusų
Sostinė	Maskva
Didžiausias miestas	Maskva
Valstybės vadovai	Vladimiras Putinas Prezidentas Dmitrijus Medvedevas Premjeras
Plotas  – Iš viso  – % vandens	17,098,242 (neįskaitant Krymo) km² (1) 4,22%
Gyventojų  – 2010  – Tankis	142 856 536 (9) 8,39 žm./km² (176)
BVP  – Iš viso  – BVP gyventojui	2014 (tikr.) 1,930,633 mlrd. $ (10) 12 926 $ (57)
Valiuta	Rusijos rublis (RUB)
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC +3 iki +12 (išsk. UTC+5) netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	Tarybų Sąjungos žlugimas 1990 m. birželio 12 d. 1991 m. gruodžio 26 d.
Valstybinis himnas	Rusijos himnas
Interneto kodas	.ru
Šalies tel. kodas	+7

Rusija (rus. Россия), oficialiai Rusijos Federacija (rus. Российская Федерация) – valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Istorija

Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis.

Petras I Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.

XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

Imperatorienė Jekaterina, valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos.

XX a. pradžioje Rusijoje vyko perversmai – 1905 m. revoliucija nuslopinta, 1917 m. vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio revoliucija į valdžią atvedė bolševikus, 1922 m. sukūrusius naują valstybę – ˜Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

XX a. devintajame dešimtmetyje žlugus Sovietų Sąjungai, valstybė skilo į 15 nepriklausomų valstybių, iš kurių Rusijos Federacija yra didžiausia. Ji perėmė Sovietų Sąjungos teises ir pareigas.

Politinė sistema

Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 6 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – Federalinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.

Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 m. gruodžio 8 d.).

Politinės partijos

Dūmos frakcijos (pagal 2016 m. rugsėjo 18 d. rinkimų rezultatus)

Pavadinimas	Narių skaičius	Narių procentas
Vieninga Rusija	343 / 450	76,22%
Rusijos Federacijos Komunistų partija	42 / 450	9,33%
Liberaldemokratų partija	39 / 450	8,66%
Teisingoji Rusija	23 / 450	5,11%

Administracinis suskirstymas

Rusijos federaliniai subjektai.

Rusijos federacija sudaryta iš 85 federacijos subjektų (įskaitant aneksuotą Krymą):

• 22 respublikų
• 9 kraštų
• 46 sričių
• 3 federacinės reikšmės miestų (Maskva, Sankt Peterburgas, Sevastopolis)
• 1 autonominės srities (Žydų autonominė sritis)
• 4 autonominių apygardų

Geografija

Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę Eurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi. Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti tundra, taiga, mišrieji ir plačialapių miškai, stepės bei pusdykumės. Šalyje net 23 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir Baikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias ežeras pasaulyje.

Pagrindiniai regionai

Rusijos topografija.

Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:

• Rytų Europos lyguma – į vakarus nuo Uralo kalnų
• Vakarų Sibiro žemuma- į rytus nuo Uralo kalnų
• Šiaurės Sibiro žemuma – piečiau Arkties vandenyno
• Vidurio Sibiro kalnynai – tarp Jenisejaus ir Lenos
• Pietų Sibiro kalnai – Kalnai Rusijos ir Sibiro pietuose
• Vidurio Jakutijos žemuma – palei Lenos upę
• Rytų Sibiro kalnai – kalnai į rytus nuo Lenos
• Rytų Sibiro žemuma – į pietus nuo Rytų Sibiro jūros

Ekonomika

Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).

Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims.

1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.

Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, oro uostų skaičius Rusijos teritorijoje 1990–2010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo–tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus.

Žemės ūkis

Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.

Gyventojai

Nors Rusija tarp valstybių užima devintą vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto gyventojų tankumas yra labai mažas – tik 8,3 žm/km². Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje. Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai Ukrainoje ir Kazachstane.

Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.

2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš NVS valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo rusų kalbą. Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių. Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja. Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių. Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti. 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių. Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.).

Tautinė sudėtis

Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: totorių, ukrainiečių, baškirų ir čiuvašų. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip jakutai yra tiurkų kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš Azijos. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo Uralo kalnų; mažiau kaip 25% – Sibire ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose.

Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys):

• 79,8 % gyventojų – rusai. Didžiausios tautinės mažumos:
• 3,83 % – totoriai (5 554 601)
• 2,03 % – ukrainiečiai (2 942 961)
• 1,15 % – baškirai (1 673 389)
• 1,13 % – čiuvašai (1 637 094)
• 0,94 % – čečėnai (1 360 253)
• 0,78 % – armėnai (1 130 491).

Tos pačios apklausos duomenimis, lietuvių Rusijoje yra 45 569.

Kalbos

Maskvoje esanti Kristaus išgelbėtojo katedra yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta

Rusų kalba yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, angliškai – 6,95 mln., totoriškai – 5,3 mln., vokiškai – 2,9 mln., ukrainietiškai – 1,8 mln., lietuviškai – 49 020 gyventojų.

Religijos

Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – budistais, katalikais, protestantais arba judėjais, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys į Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos. Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15 – 20 % gyventojų praktikuoja stačiatikybę, 2 % – kitų pakraipų krikščionybę, 10-15 % – islamą. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos. Pasak Zuckermano tyrimo, 24-48 % Rusijos gyventojų yra ateistai, agnostikai arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.

Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų, apklausos rodo, kad jų yra tik 7 – 9 milijonai. Musulmonais yra didžioji dalis tiurkiškai kalbančių Rusijos gyventojų. Daugelis slavų yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: Buriatijoje, Tuvoje ir Kalmukijoje. Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja šamanizmą, panteizmą ar atlieka pagoniškus ritualus.

Didžiausi miestai

Miestai pagal gyventojų skaičių

Vieta	Pagrindinis miestas	Federacijos subjektas	Populiacija	Vieta	Pagrindinis miestas	Federacijos subjektas	Populiacija	Maskva Sankt Peterburgas Novosibirskas
1	Maskva	Maskva	10 126 424	11	Ufa	Baškirija	1 042 437
2	Sankt Peterburgas	Sankt Peterburgas	4 661 219	12	Volgogradas	Volgogrado sritis	1 011 417
3	Novosibirskas	Novosibirsko sritis	1 425 508	13	Permė	Permės kraštas	1 001 653
4	Žemutinis Naugardas	Žemutinis Naugardas	1 311 252	14	Krasnojarskas	Krasnojarsko kraštas	909 341
5	Jekaterinburgas	Sverdlovsko sritis	1 293 537	15	Saratovas	Saratovo sritis	873 055
6	Samara	Samaros sritis	1 157 880	16	Voronežas	Voronežo sritis	848 752
7	Omskas	Omsko sritis	1 134 016	17	Toljatis	Samaros sritis	702 879
8	Kazanė	Tatarstanas	1 105 289	18	Krasnodaras	Krasnodaro kraštas	646 175
9	Čeliabinskas	Čeliabinsko sritis	1 077 174	19	Uljanovskas	Uljanovsko sritis	635 947
10	Rostovas prie Dono	Rostovo sritis	1 068 267	20	Iževskas	Udmurtija	632 140
2002 m. surašymo duomenys

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Rusijos kultūra

Sportas

• 1980 m. vasaros olimpiada vyko Maskvoje.
• 2014 m. XXII žiemos olimpinės žaidynės vykо Sočije.
• 2018 m. Rusijoje vyks XXI pasaulio futbolo čempionatas.

Kita informacija

• Rusijos ryšiai
• Rusijos transportas
• Rusijos šventės
• Rusijos karinės pajėgos

Nuorodos

Vikiteka

Vikižodynas

Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai:

• Rusijos valdžios tinklalapiai rusų k.
• Rusijos Federacijos prezidentas rusų k.
• Rusijos dūma rusų k/
• Rusijos regionai rusų k.

Rusijos profilis:

• Rusijos valdininkų sąrašas anglų k.
• Informacija apie Rusiją iš CIA tinklalapio anglų k.
• Informacija apie Rusija iš BBC tinklalapio anglų k.

Kita informacija apie Rusiją:

• Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Rusijos Federacijoje
• russia-travel.com
• Kelionei po Rusiją
• Forumas apie Rusiją

Rusijos media:

• Rusijos valstybinė televizija tiesiogiai rusų k.
• Rusijos valstybinis radijas rusų k.
• Rusijos valstybinė naujienų agentūra ITAR – TASS rusų k.
• Rusijos valstybinė naujienų agentūra Ria Novosti rusų k.
• Komsomolskaja Pravda – kairiosios srovės populiarus Rusijoje laikraštis rusų k.
• Rosijskaja Gazeta – Rusijos valdžios kontroliuojamas laikraštis rusų k.

Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas

Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachstanas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas