Rusija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Российская Федерация
Rusijos vėliava Rusijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Rusija žemėlapyje
Valstybinė kalba rusų
Sostinė Maskva
Didžiausias miestas Maskva
Valstybės vadovai Vladimiras Putinas
Prezidentas
Dmitrijus Medvedevas
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
17,098,242 (neįskaitant Krymo) km² (1)
4,22%
Gyventojų
 – 2010
 – Tankis
 
142 856 536 (9)
8,39 žm./km² (176)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2014 (tikr.)
1,930,633 mlrd. $ (10)
12 926 $ (57)
Valiuta Rusijos rublis (RUB)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3 iki +12 (išsk. UTC+5)
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Tarybų Sąjungos žlugimas
1990 m. birželio 12 d.
1991 m. gruodžio 26 d.
Valstybinis himnas Rusijos himnas
Interneto kodas .ru
Šalies tel. kodas +7

Rusija (rus. Россия), oficialiai Rusijos Federacija (rus. Российская Федерация) – valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos istorija.

Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis.

Petras I Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.

XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

Imperatorienė Jekaterina, valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos.

XX a. pradžioje Rusijoje vyko perversmai – 1905 m. revoliucija nuslopinta, 1917 m. vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio revoliucija į valdžią atvedė bolševikus, 1922 m. sukūrusius naują valstybę – ˜Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

XX a. devintajame dešimtmetyje žlugus Sovietų Sąjungai, valstybė skilo į 15 nepriklausomų valstybių, iš kurių Rusijos Federacija yra didžiausia. Ji perėmė Sovietų Sąjungos teises ir pareigas.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos politinė sistema.

Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 6 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – Federalinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.

Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 m. gruodžio 8 d.).

Politinės partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūmos frakcijos (pagal 2016 m. rugsėjo 18 d. rinkimų rezultatus)[1]

Pavadinimas Narių skaičius Narių procentas
Vieninga Rusija
343 / 450
76,22%
Rusijos Federacijos Komunistų partija
42 / 450
9,33%
Liberaldemokratų partija
39 / 450
8,66%
Teisingoji Rusija
23 / 450
5,11%

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos federaliniai subjektai.
Pagrindinis straipsnis – Rusijos federacijos subjektai.

Rusijos federacija sudaryta iš 85 federacijos subjektų (įskaitant aneksuotą Krymą):

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos geografija.

Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę Eurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi. Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti tundra, taiga, mišrieji ir plačialapių miškai, stepės bei pusdykumės. Šalyje net 23 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą[2].

Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir Baikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias[3] ežeras pasaulyje.

Pagrindiniai regionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos topografija.

Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos ekonomika.

Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).

Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims.

1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.

Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, oro uostų skaičius Rusijos teritorijoje 19902010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo–tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus. [4]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos demografija.

Nors Rusija tarp valstybių užima devintą vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto gyventojų tankumas yra labai mažas – tik 8,3 žm/km². [5] Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.[6] Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai Ukrainoje ir Kazachstane. [7]

Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.[8]

2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš NVS valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo rusų kalbą.[9][8] Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.[10] Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.[5] Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.[5] Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.[11] 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.[5] Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.)[12].

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: totorių, ukrainiečių, baškirų ir čiuvašų. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip jakutai yra tiurkų kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš Azijos. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo Uralo kalnų; mažiau kaip 25% – Sibire ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose.

Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys)[13]:

Tos pačios apklausos duomenimis, lietuvių Rusijoje yra 45 569.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskvoje esanti Kristaus išgelbėtojo katedra yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta

Rusų kalba yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, angliškai – 6,95 mln., totoriškai – 5,3 mln., vokiškai – 2,9 mln., ukrainietiškai – 1,8 mln., lietuviškai – 49 020 gyventojų.[14]

Religijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – budistais, katalikais, protestantais arba judėjais, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys į Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos.[15] Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15 – 20 % gyventojų praktikuoja stačiatikybę, 2 % – kitų pakraipų krikščionybę, 10-15 % – islamą. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.[5] Pasak Zuckermano tyrimo, 24-48 % Rusijos gyventojų yra ateistai, agnostikai arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.[16]

Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų,[17][18] apklausos rodo, kad jų yra tik 7 – 9 milijonai.[19] Musulmonais yra didžioji dalis tiurkiškai kalbančių Rusijos gyventojų.[20] Daugelis slavų yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: Buriatijoje, Tuvoje ir Kalmukijoje.[21] Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja šamanizmą, panteizmą ar atlieka pagoniškus ritualus.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos miestai.
Miestai pagal gyventojų skaičių
Vieta Pagrindinis miestas Federacijos subjektas Populiacija Vieta Pagrindinis miestas Federacijos subjektas Populiacija

Maskva
Maskva
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas

Novosibirskas
Novosibirskas

1 Maskva Maskva 10 126 424 11 Ufa Baškirija 1 042 437
2 Sankt Peterburgas Sankt Peterburgas 4 661 219 12 Volgogradas Volgogrado sritis 1 011 417
3 Novosibirskas Novosibirsko sritis 1 425 508 13 Permė Permės kraštas 1 001 653
4 Žemutinis Naugardas Žemutinis Naugardas 1 311 252 14 Krasnojarskas Krasnojarsko kraštas 909 341
5 Jekaterinburgas Sverdlovsko sritis 1 293 537 15 Saratovas Saratovo sritis 873 055
6 Samara Samaros sritis 1 157 880 16 Voronežas Voronežo sritis 848 752
7 Omskas Omsko sritis 1 134 016 17 Toljatis Samaros sritis 702 879
8 Kazanė Tatarstanas 1 105 289 18 Krasnodaras Krasnodaro kraštas 646 175
9 Čeliabinskas Čeliabinsko sritis 1 077 174 19 Uljanovskas Uljanovsko sritis 635 947
10 Rostovas prie Dono Rostovo sritis 1 068 267 20 Iževskas Udmurtija 632 140
2002 m. surašymo duomenys[22]



Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Rusijos kultūra

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Выборы в Госдуму
  2. UNESCO World Heritage Centre. „Russian Federation“. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  3. „Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)“. geology.com. Nuoroda tikrinta 2008-03-24. 
  4. Путин дал команду на взлет. rbcdaily.ru
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 CŽV faktų knyga: Rusija
  6. Rusijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą
  7. Russians left behind in Central Asia, BBC News, November 23, 2005.
  8. 8,0 8,1 „Demographics“. Federal State Statistics Service. Suarchyvuotas originalas 2009-02-22. Nuoroda tikrinta 2009-02-21. 
  9. „Demography“. Federal State Statistics Service. Suarchyvuotas originalas 2008-02-25. Nuoroda tikrinta 2008-03-05. 
  10. „Russia cracking down on illegal migrants“. International Herald Tribune. 15 January 2007. Suarchyvuotas originalas 15 September 2008. 
  11. „Demographics“. Library of Congress. Nuoroda tikrinta 2008-01-16. 
  12. [www.gks.ru/free_doc/2010/demo/tab043-5a.xls Rosstat. 2011-02-02]
  13. 2002 metų surašymo duomenys
  14. 2002 metų surašymo duomenys
  15. „(Rusiškai) Опубликована подробная сравнительная статистика религиозности в России и Польше“. religare.ru. 6 June 2007. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  16. http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html
  17. „Fact Box: Muslims In Russia“. Radio Free Europe. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  18. Page, J. „The rise of Russian Muslims worries Orthodox Church“. Nuoroda tikrinta 2007-12-27.  Nežinomas parametras |published= ignored (pagalba)
  19. „20Mln Muslims in Russia and mass conversion of ethnic Russians are myths — expert“. Interfax. Nuoroda tikrinta 2008-04-01. 
  20. „Russia::Religion“. Encyclopædia Britannica Online. 2007. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  21. Nettleton, S. „Prayers for Ivolginsky“. CNN. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  22. „Russian Census of 2002“. 1.4. Cities and towns with population of 50 thousand people and over. Federal State Statistics Service. Nuoroda tikrinta 2008-01-16. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Rusija

Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai:

Rusijos profilis:

Kita informacija apie Rusiją:

Rusijos media: