Kipras
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | graikų, turkų | ||||
| Sostinė | Nikosija (Lefkosia) | ||||
| Didžiausias miestas | Nikosija | ||||
| Valstybės vadovai | Dimitris Christofias
Prezidentas
|
||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
9 250 km² (161) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų – 2006 liepa (progn.) – Tankis |
784 301 (153) 84,79 žm./km² (82) |
||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2006 (progn.) 17,79 mlrd. $ (117) 22 700 $ (36) |
||||
| Valiuta | Euras | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +3 |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1960 m. rugpjūčio 16 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Kipro himnas | ||||
| Interneto kodas | .cy ir .nc.tr | ||||
| Šalies tel. kodas | +357 | ||||
Kipras (gr. Κύπρος, turk. Kıbrıs), oficialiai − Kipro respublika (gr. Κυπριακή Δημοκρατία, turk. Kıbrıs Cumhuriyeti) − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose[1][2], esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūrinių atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.
Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą[3].
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salos istorija iki Bizantijos imperijos: Senovės Kipras
Nuo 1489 m. Kiprą valdė Venecijos respublika, 1570 m. užėmė Osmanų imperija. Nuo 1878 iki 1960 m., kai tapo nepriklausoma valstybe, Kipras buvo Jungtinės Karalystės valda. Nuo 1914 m. Kipras buvo Jungtinės Karalystė kolonija.
Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlė Graikijai ir Turkijai nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai: 1974 m. graikų radikalai, inspiruoti iš Graikijos, bandė nuversti prezidentą Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo Turkija, kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių.
Nors pietinė graikiškoji salos dalis netapo Graikijos sudedamąja dalimi, Turkijos okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras de facto tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 % salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 43 % šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 % salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 37 % teritorijos. Turkija taip pat vykdo per daug nereklamuojamą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš žemyno kraustytis į salą. Manoma, kad nuo 1974 m. iš Turkijos į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir Jungtinių Tautų parengtas šalių susivienijimo planas, kurį 2004 m. balandžio mėn. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotų pasaulio vietų.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kipras yra prezidentinė respublika. Šalies ir Vyriausybės vadovas prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Jis skiria ir 11 Vyriausybės narių. Įstatymus leidžia šalies parlamentas – Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 80 narių, renkamų tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Parlamente 56 vietos yra skirtos graikų ir 24 vietos – turkų bendruomenių atstovams. 1974 m. prasidėjus konfliktui, turkai nebesiunčia savo atstovų, todėl šios vietos iki šiol lieka laisvos.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kipras suskirstytas į šešias apygardas, kurių pavadinimai sutampa su apskričių centrų pavadinimais:
- Famagustos apygarda − Famagusta (Famagusta),
- Kirenijos apygarda − Kirenija (Kyrenia),
- Larnakos apygarda − Larnaka (Larnaca),
- Limasolio apygarda − Limasolis (Limassol),
- Nikosijos apygarda − Nikosija (Nicosia),
- Pafoso apygarda − Pafosas (Paphos).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Bendra jo teritorija 9 251 km². Aukščiausias kalnas yra Olimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro gamta – devynis mėnesius (nuo kovo iki lapkričio) šalyje trunka vasara, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, – pavasaris. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandens temperatūra nenukrenta žemiau 18−19 °C.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybės biudžeto išlaidos 2009 m. sudarė 10,9 Mlrd. JAV dolerių, o pajamos 9,4 Mlrd. JAV dolerių. Deficitą susidaro 6,4 % BVP[4]. Vyriausybės skola 2009 m. sudarė 13,2 Mlrd. JAV dolerių arba 56,2 % BVP[4].
2006 m. valstybines išlaidas (išvertus į BVP %) šitie skyriai:
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2001 m. Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 797 tūkst. gyventojų, iš jų 77 % – graikai, 18 % – turkai, 5 % – kitų tautybių asmenys.[4] Šalyje yra dvi valstybinės kalbos – graikų, kuria kalba 84 % gyventojų ir turkų, kuria kalba 13 % visos šalies populiacijos.[6] Be to, pasak 2005 m. apklausos, 76 % Kipro gyventojų gali susikalbėti angliškai, 12 % − prancūziškai ir 5 % − vokiškai.[7]
78 % gyventojų yra stačiatikiai, 18 % − musulmonai (daugiausia sunitai), 4 % − kitų religijų atstovai. Pasak 2005 m. apklausos, 90 % Kipro gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar 7 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal šiuos duomenis, Kirpas yra antra religingiausia Europos Sąjungos valstybė po Maltos.[8]
Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Kipre yra 97,6 % (vyrų − 98,9 %, moterų − 96,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 78,33 metų (vyrų − 75,91 m., moterų − 80,86 m.) − 3,5 metų didesnė nei Lietuvos.[4] Gyventojų amžiaus struktūra: [4]
- 0−14 metų: 19,1 %,
- 15−64 metų: 68,5 %,
- 65 metų ir vyresni: 12,3 % (2009 m. apsk.)
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kipre gausu įvairių istorijos laikotarpių paminklų. Čia yra ir neolitinių gyvenviečių pėdsakų, ir antikinės helenistinės architektūros pavyzdžių, ir bizantiškų bei venecietiškų tvirtovių ir pilių liekanų, taip pat nemažai iš turkų valdymo laikų likusių mečečių.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Fouskas, V. 2002. Eurasian gambles over Cyprus' European prospects. Turkish Yearbook of International Relations (ISSN: 0544-1943): Vol. 33, pp. 183–207; on p. 186: „In analysing Cyprus within a wider geopolitical context, the requirement is to decipher the parameters and the linkages of the balance of power in the Eurasian region, and in its Near Eastern subregion, to which Cyprus belongs.“
- ↑ Cyprus is approximate to Anatolia (which comprises the bulk of Turkey) but it may be considered to be in Asia and/or Europe, which together constitute Eurasia. [1] The UN classification of world regions places Cyprus in Western Asia; [2]National Geographic also places Cyprus in Asia. Conversely, numerous sources place Cyprus in Europe such as the BBC [3] and www.worldatlas.com; it is also a member of the European Union. Additionally, sources may place Cyprus in the Middle East, e.g., the CIA World Factbook. [4]
- ↑ „2000 – today: A decade of further expansion“. Europa. European Union. Nuoroda tikrinta 2010 m. sausio 19 d.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 The World Factbook Citavimo klaida Netinkama
<ref>žymė; vardas "CIA" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu Citavimo klaida Netinkama<ref>žymė; vardas "CIA" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu - ↑ Der Fischer Weltalmanach 2010: Zahlen Daten Fakten, Fischer, Frankfurt, 8. September 2009, ISBN 978-3-596-72910-4
- ↑ http://www.kwintessential.co.uk/resources/global-etiquette/cyprus-country-profile.html
- ↑ (Anglų k.)Europeans and their Languages (14 psl.)
- ↑ „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 − 9 p.“ (PDF).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
|
|||||||
