|
Kūčės (Kūťės) īr švėntė, katra švėntama Kaliedu ėšvakariuos, groudė 24 dėina. Tuos dėinas vakaruo sosirenk vėsa šėima jiestė Kūčiu vakrīnės. Tas daba ī katalėku švėntė, bat pu prauda, kėlėma nug senuobėnės baltu švėntės, par katra liuob būs šeramas vielės (buočiu dūšės).
Kūčiu laukėms prasided bavēk prīš ciela mienesi – nug Švėnta Andriejaus. Tas čiesos Advėnts ī, ė par anou žmuonis laikās ramē, nakelna alasa, laikas pasninka, ka dūšės napridėrbtom ėškadas. Kūčėm ė Kalieduo žmuonis liuob pradietė taisītėis tėktās kelės dėinas prīš švėntės.
Kūčės liuob būs dėdlė švėntė, katrā rengiamas ciela dėina. Par tou dėina žmuonis liuob nadėrbs juokiū dėdliū darbū – naskaldīs malku, nakūls, namals, ba dėdlis alasos gal atēnontė vasara prišauktė baisės krošas ėr audras. Kap žmuonis jau sosiried švēstė, tap tūmet ēn praustėis – kobėlūs aba perenies. Pradiuo prausas vīrā, paskom muotrėškās ė vākā. Kaliedu eglotė tepuogė statuoma tėktās Kūčiu dėina – ana seniau liuob pouštė paprastā: vuobuolēs, saldainēs.
Kūčiū vakarīnė prasided, kap jau ožtek Vakarė žvaidzie. Tūmet ont stala, sīkēs ė pastalie, kraun šėina, ont tou šeina tėisa švarė staltėisė ėr ėšdeliuo jiedius. Da stala būn ka vėsap dailē ėšdabėn – rūtuom, eglės skojėm, šiaudū dėrbėnēs. Ont stala būtėnā ded žvakė, krīžali, švėnta abruozdieli. Sīkēs da liuob statīs nanūkolta rogiū pieda. I Kūčės sosirenk vėsi šeimuos žmuonis, da liuob pašauktė pas savėi ė kuokius kaimīnus, katrėi natora šeimuos, ūbagus. I rinki nug stala tūmet žmuonis sustuoj aba soklaup ė pasimelda. Paskum šeimuos tievs jėm pašventėnta pluotkelė, atlauža, isided bornuo, tūmet padalėn kėtėm. Basidalėndami pluotkelė žmuonis labėn kėts kėta, palinki, ka būtom geri metā, ka solauktom kėtū Kūčiu. Tonkē pluotkelės ided ėr i jiedius. Jiedama ba šakotiu ė peiliu, tėktās so šaukštās ė ronkuom, kap ta dara dūšės.
Kūčės...
Keistė
|
Vėsas straipsniu kateguorėjės 
