Kinų kalendorius
| Kinų kalendorius | |
|---|---|
 Kinija,  Taivanas |
|
| Pradėtas naudoti: | II tūkst. pr. m. e. |
| Svarbesnės reformos: | 484 m. pr. m. e., 104 m. pr. m. e., |
| Tipas: | Saulės-Mėnulio |
| Dienų metuose: | 353-385 |
| Mėnuo prasideda: | jaunatis |
| Mėnesių metuose: | 12-13 |
| Keliamasis mėnuo: | rùnyuè |
| Metų ciklai: | 12, 60 |
| Datos pagal Grigaliaus kalendorių: | |
| Metų pradžia: | sausio 21-vasario 20 |
| Naudojamos eros: | |
| Huangdi era (Huangdi valdymas) |
2637 m. pr. m. e. |
| Respublikos era (Sinhai revoliucija) |
1911 |
| Nianhao (nebenaudojama) |
Nianhao |
| Korėjiečių, Vietnamiečių, Tibetiečių, Mongolų, Kazachų | |
Kinų kalendorius arba Rytų Azijos kalendorius yra saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Plačiai naudojamas ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje kitų Azijos kultūrų. Kinų kalendoriumi vadinamas dėl to, kad apie 500 m. pr. m. e. buvo ištobulintas kinų. Rytų Azijos šalyse paraleliai naudojamas Grigaliaus kalendorius, tačiau tradicinių švenčių datos, svarbiems gyvenimo įvykiams palankios dienos nustatomos pagal senąjį kalendorių.
Kinų kalendoriaus atmainos – korėjiečių kalendorius, vietnamiečių kalendorius, tibetiečių kalendorius, mongolų kalendorius, kazachų kalendorius – beveik nesiskiria nuo kinų kalendoriaus, t. y. Naujųjų metų datos, ciklo pradžios, mėnesių pradžios sutampa. Skirtumas tarp jų yra istorinės atskaitos taškas, t. y. era.
Pagal Kinijos kinų kalendorių, 2010 m. vasario 14 d. prasidėjo 4707-tieji kinų eros metai, vadinami metalinio (baltojo) tigro (kin. 庚寅, pinyin: gēngyín) metais.
Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiniškai tradicinis kalendorius vadinamas „Šia kalendoriumi“, taip pažymint jo pradžią. Taip pat egzistuoja kiti pavadinimai, supriešinant su Grigaliaus kalendoriumi:
- „Žemdirbių kalendorius“ (kin. 农历, pinyin: nónglì), o Grigaliaus – „Bendrasis kalendorius“ (kin. 公历, pinyin: gōnglì);
- „In kalendorius“ (kin. 阴历, pinyin: yīnlì), o Grigaliaus – „Jang kalendorius“ (kin. 阳历, pinyin: yánglì), nes senasis kalendorius buvo daugiau lunarinis, o naujasis – saulės;
- „Senasis kalendorius“ (kin. 旧历, 舊曆, pinyin: jìulì), o Grigaliaus – „Naujasis kalendorius“ (kin. 新历, 新曆, pinyin: xīnlì), o prieš tai buvęs – po to, kai oficialiai įvestas „bendrasis kalendorius“.
Kilmė ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šangų dinastijos įrašai II tūkst pr. m. e. jau paliudija apie šio kalendoriaus naudojimą Kinijoje. Jau tuomet buvo naudojamas 60 metų ciklas, keliamieji mėnesiai. Tikėtina, kad tuo metu Naujieji metai buvo švenčiami mėnesį, esantį prieš žiemos saulėgrįžą.
I tūkst. pr. m. e. vidurio šaltiniai pateikia daugiau duomenų apie kalendorių. Žinoma, kad jau tada buvo nustatytas mėnesio ilgumas, metus sudarydavo 12 mėnesių ir papildomas keliamasis mėnuo. Skrtingos to meto Kinijos valstybės naudojo skirtingus kalendoriaus atskaitos taškus, Naujuosius metus švęsdavo skirtingais laikotarpiais. Greta egzistavo „Karališkasis kalendorius“, naudojamas Džou valdovų rūmuose. Apie 484 m. pr. m. e. buvo sukurtos pirmosios griežtos taisyklės, kurios derino mėnulio ir saulės ciklus. Keliamasis mėnesis buvo pridedamas metų gale.
104 m. pr. m. e. sukurtas Taiču kin. 太初, pinyin: Tàichū kalendorius. Jis leido pridėti keliamąjį mėnesį bet kurioje metų vietoje. Tik 1645 m. dėl Vakarų įtakos pradėti naudoti tikslesni prietaisai tikrajai Saulės padėčiai ekliptikoje nustatyti.
Mėnesiai ir metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinų kalendoriuje derinami mėnulio mėnesiai (mėnulio ciklas) ir saulės metai (saulės ciklas). Egzistuoja ir du terminai metams įvardyti: nian ir sui.
Mėnuo paprastai turi 29-30 dienų ir visada prasideda per mėnulio jaunatį. Paprasti metai turi 12 mėnesių, bet tam, kad būtų išlaikytas saulės ciklas, kas dvejus-trejus metus pridedamas papildomas (keliamasis) mėnuo – kin. 閏月, pinyin: rùnyuè. Siekiant nustatyti, kelintais metais pridėti papildomą mėnesį, remiamasi labai sudėtingais apskaičiavimais. Naudojama sistema panaši į Metono ciklą, naudotą Senovės Graikijoje.
Mėnesiai dažniausiai skaičiuojami nuo pirmo iki dvylikto ir žymimi skaitmenimis, nors kai kuriose kalbose egzistuoja ir kiti mėnesių pavadinimai. Keliamasis mėnuo gali būti įterpiamas bet kurioje metų vietoje, tai lemia sudėtingos taisyklės.
Greta mėnesių kinų kalendoriaus metuose egzistuoja ir 24 taškai (kin. 節氣, pinyin: jiéqì), paremti išimtinai Saulės padėtimi ekliptikoje ir nulemiantys sezonus. Jų padėtis dažnai yra pastovi pagal Grigaliaus kalendorių, viename Grigaliaus mėnesyje jų būna du.
| Vieta ekliptikoje |
Pavadinimas | Grigaliaus kalendorius | Vertimas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| 315° | 立春 lìchūn | Vasario 4 | pavasario pradžia | Naujieji metai yra artimiausi šiam taškui |
| 330° | 雨水 yǔshuǐ | Vasario 19 | lietaus vanduo | laikas, kai baigia snigti |
| 345° | 啓蟄 qǐzhé | Kovo 5 | vabzdžių pabudimas | |
| 0° | 春分 chūnfēn | Kovo 20 | pavasario lygiadienis | kalendorinio pavasario vidurys |
| 15° | 清明 qīngmíng | Balandžio 5 | tyrumas ir šviesa | |
| 30° | 穀雨 gǔyǔ / gǔyù | Balandžio 20 | grūdų lietus | lietus sudaigina grūdus |
| 45° | 立夏 lìxià | Gegužės 6 | vasaros pradžia | |
| 60° | 小滿 xiǎomǎn | Gegužės 21 | ||
| 75° | 芒種 mángzhòng / mángzhǒng | Birželio 6 | sėklos varpose | |
| 90° | 夏至 xiàzhì | Birželio 21 | vasaros saulėgrįža | |
| 105° | 小暑 xiǎoshǔ | Liepos 7 | mažieji karščiai | |
| 120° | 大暑 dàshǔ | Liepos 23 | didieji karščiai | karščiausias metų laikas |
| 135° | 立秋 lìqiū | Rugpjūčio 7 | rudens pradžia | |
| 150° | 處暑 chùshǔ | Rugpjūčio 23 | ||
| 165° | 白露 báilù | Rugsėjo 8 | baltoji rasa | |
| 180° | 秋分 qiūfēn | Rugsėjo 23 | rudens lygiadienis | |
| 195° | 寒露 hánlù | Spalio 8 | šaltoji rasa | pirmosios šalnos |
| 210° | 霜降 shuāngjiàng | Spalio 23 | šalna | |
| 225° | 立冬 lìdōng | Lapkričio 7 | žiemos pradžia | |
| 240° | 小雪 xiǎoxuě | Lapkričio 22 | mažasis sniegas | pradeda snigti |
| 255° | 大雪 dàxuě | Gruodžio 7 | didysis sniegas | siaučia pūgos |
| 270° | 冬至 dōngzhì | Gruodžio 22 | žiemos saulėgrįža | |
| 285° | 小寒 xiǎohán | Sausio 6 | mažasis šaltis | |
| 300° | 大寒 dàhán | Sausio 20 | didysis šaltis | šalčiausias metų laikas |
Metų ciklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalendoriuje egzistuoja 12 ir 60 metų ciklai. 12 metų ciklas atitinka „žemiškuosius ramsčius“ (kin. 地支, pinyin: dìzhī), kurių kiekvienas vadinamas 12 gyvūnų vardais. Šiam ciklui pradžią davė Jupiterio judėjimas ekliptika.
| Ženklas | Kiniškai | Korėjietiškai | Japoniškai | Vietnamietiškai | 2014–2025 m. |
| 午 | wǔ (arklys) | o | uma | ngọ (arklys) | 2014 |
| 未 | wèi (avis) | mi | hitsuji | mùi (ožka) | 2015 |
| 申 | shēn (beždžionė) | sin | saru | thân (beždžionė) | 2016 |
| 酉 | yǒu (gaidys) | yu | tori | dậu (gaidys) | 2017 |
| 戌 | xū (šuo) | sul | inu | tuất (šuo) | 2018 |
| 亥 | hài (kiaulė) | hae | i (šernas) | hợi (kiaulė) | 2019 |
| 子 | zǐ (žiurkė) | ja | ne | tý (žiurkė) | 2020 |
| 丑 | chǒu (jautis) | chuk | ushi | sửu (vandens buivolas) | 2021 |
| 寅 | yín (tigras) | in | tora | dần (tigras) | 2022 |
| 卯 | măo (kiškis) | myo | u | mão (katinas) | 2023 |
| 辰 | chén (drakonas) | jin | tatsu | thìn (drakonas) | 2024 |
| 巳 | sì (gyvatė) | sa | mi | tỵ (gyvatė) | 2025 |
Greta 12 metų ciklo egzistuoja su 10 „dangiškųjų ramščių“ (kin. 天干, pinyin: tiāngān), kurie susideda iš 5 elementų, juos derinant su In ir Jang filosofija. Kiekvienas elementas (ir spalva) kartojasi dvejus metus iš eilės.
| Dangaus ramstis |
Kiniškai | Japoniškai | Korėjietiškai | Vietnamietiškai | In-Jang | Vušing | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| On | Kun | Tarimas | Hangul | ||||||
| 1 | 甲 | jiǎ | kō (こう) | kinoe (木の兄) | gap | 갑 | giáp | jang | medis (mėlyna) |
| 2 | 乙 | yǐ | otsu (おつ) | kinoto (木の弟) | eul | 을 | ất | in | |
| 3 | 丙 | bǐng | hei (へい) | hinoe (火の兄) | byeong | 병 | bính | jang | ugnis (raudona) |
| 4 | 丁 | dīng | tei (てい) | hinoto (火の弟) | jeong | 정 | đinh | in | |
| 5 | 戊 | wù | bo (ぼ) | tsuchinoe (土の兄) | mu | 무 | mậu | jang | žemė (geltona) |
| 6 | 己 | jǐ | ki (き) | tsuchinoto (土の弟) | gi | 기 | kỷ | in | |
| 7 | 庚 | gēng | kō (こう) | kanoe (金の兄) | gyeong | 경 | canh | jang | metalas (balta) |
| 8 | 辛 | xīn | shin (しん) | kanoto (金の弟) | shin | 신 | tân | in | |
| 9 | 壬 | rén | jin (じん) | mizunoe (水の兄) | im | 임 | nhâm | jang | vanduo (juoda) |
| 10 | 癸 | guǐ | ki (き) | mizunoto (水の弟) | gye | 계 | quý | in | |
Taip atsiranda 60 metų ciklas, visada prasidedantis „Jang medžio (mėlynąja) žiurke“ (kin. 甲子, pinyin: jiǎzǐ). Paskutinis ciklas (pagal kinų kalendorių – 78-asis) prasidėjo 1984 m. ir baigsis 2043 m.
Eros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metų įvardijimas šešiasdešimtmečio ciklo ribose yra pakankamas matuojant žmogaus gyvenimą. Tačiau fiksuoti istorijai buvo reikalingi ilgesni laikotarpiai. Nors kiniška tradicija teigė, jog kalendorius buvo sukurtas imperatoriaus Huangdi valdymo 61 m. (2637 m. pr. m. e. pagal Grigaliaus kalendorių), jie neskaičiavo metų pagal šią erą.
Seniausiais laikais datoms užrašyti buvo naudojami valdovų valdymo metai: pvz., 2 Wuwang metai. Pirmasis, kuris įvedė devizų (nianhao) tradiciją buvo Han dinastijos imperatorius Vudi, kuris 140 m. pr. m. e. pradėjo erą 建元 Jianyuan („pradžios sukūrimas“). Nauji devizai buvo skelbiami atėjus į valdžią naujam imperatoriui, ar imperatoriaus valdymo metais.
Kinijoje devizų tradicija buvo nutraukta žlugus Čing dinastijai. Taivane pereita prie Respublikos eros, kuri prasidėjo 1911 m.
Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradicinės šventės (節 kin.: jié, viet.: Tết, jap.: setsu, kor.: jeol) Rytų Azijoje skaičiuojamos remiantis šiuo kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kai pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.
Japonija, kuri perėjo prie Grigališkojo kalendoriaus ir daugumą tradicinių švenčių skaičiuoja pagal jį, kartais pasiremia senuoju kalendoriumi.
| Mėnulio ciklas |
Saulės ciklas |
Pavadinimas | Rašmenys | Kiniškai | Vietnamietiškai | Japoniškai | Korėjietiškai | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 01.01 | Kinų naujieji metai | 春節 | Chūnjié | Nguyên Đán (原旦) | Ganjitsu | Seollal | Vas 7 | Saus 26 | Vas 14 | Vas 3 | Saus 23 | |
| 01.15 | Žibintų festivalis | 元宵 | Yuánxiāo | Thượng Nguyên (上元) | Daeboreum | Vas 21 | Vas 9 | Vas 28 | Vas 17 | Vas 6 | ||
| 04.04-05 | Čingming | 清明 | Čīngmíng | Thanh Minh | Hansik | Bal 4 | Bal 4 | Bal 5 | Bal 5 | Bal 4 | ||
| 05.05 | Drakono valčių šventė | 端午 | Duānwǔ | Đoan Ngọ | Dango | Dano | Birž 8 | Geg 28 | Birž 16 | Birž 6 | Birž 23 | |
| 07.07 | Tanabata | 七夕 | Qīxī | Ngày mưa Ngâu | Tanabata | Chilseok | Rugp 7 | Rugp 26 | Rugp 16 | Rugp 6 | Rugp 23 | |
| 07.15 | Dvasių šventė | 中元 | Zhōngyuán | Trung Nguyên | Chūgen | Baekjung | Rugp 15 | Rugs 3 | Rugp 24 | Rugp 14 | Rugp 31 | |
| 08.15 | Rudens vidurio šventė | 中秋 | Zhōngqiū | Trung Thu | Chuseok | Rugs 14 | Spal 3 | Rugs 22 | Rugs 12 | Rugs 30 | ||
| 09.09 | Chrizantemų šventė | 重陽 | Chóngyáng | Trùng Cửu (重九) | Choyo | Jungyang | Spal 7 | Spal 26 | Spal 16 | Spal 5 | Spal 23 | |
| 10.15 | Šiajuan | 下元 | Xiàyuánjié | Hạ Nguyên | Lapk 12 | Gruo 1 | Spal 16 | Lapk 10 | Lapk 28 | |||
| 12.21-22 | Žiemos saulėgrįža | 冬至 | Dōngzhì | Toji | Dongji | Gruo 21 | Gruo 21 | Gruo 22 | Gruo 22 | Gruo 21 | ||
| 12.23 | Virtuvės dievo šventė | 謝灶 | Xièzào | Táo Quân (竈君) | Saus 31 | Saus 19 | Vas 7 | Saus 27 | Saus 17 |
|
||||||||||||||||||||
