Dniepras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dnepras
Dnepras Kijeve
Dnepras Kijeve
Ilgis 2290 km
Baseino plotas 516 300 km²
Vidutinis debitas 1670 m³/s
Ištakos Valdajaus aukštuma
Žiotys Juodoji jūra
Šalys Rusija, Baltarusija, Ukraina
Commons-logo.svg Vikiteka: DneprasVikiteka

Dniepras (brus. Дняпро, rus. Днепр, ukr. Дніпро) – viena didžiausių rytų Europos upių. Teka per Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas. Dniepro ištakos – Valdajaus aukštumose, Rusijoje. Teka daugiausia pietų kryptimi. Aukštupyje teka siauru slėniu, ties Orša kerta smiltainio aukštumas, sudaro Kobeliankos slenksčius. Toliau upės slėnis ir vaga išplatėja. Įteka į Juodosios jūros Dniepro limaną. Vidurupyje ir žemupyje įrengta hidroelektrinių kaskada (Kijevo, Kanevo, Kremenčiugo, Dnieprodzeržinskio, Dniepropetrovsko, Kachovkos). Dniepras užšalęs nuo gruodžio iki kovo žemupyje, iki balandžio – aukštupyje. Upė vandens kanalais sujungta su Dauguvos, Nemuno, Vyslos baseinais. Dniepras laivuojamas 1677 km nuo žiočių.

Senieji pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dniepras – upė, kuria ėjo istorinis kelias „iš variagų pas graikus“. Graikų istorikas Herodotas upę vadino Borysthenes („upė šiaurėje“), romėnai – Danaper, Kijevo Rusioje – Slavutič.

Upėvardis Dniepras – spėjama, iranėniškos (skitiškos) kilmės. Jis sudarytas iš dān („upė“) ir āpr („gili“).

Dniepro žemėlapis

Intakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Vakariniu Bugu Dnieprą jungia Dniepro-Bugo kanalas, pastatytas LDK 1775 m. Tuo metu valstybei vadovavo Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]