Dniepras
Dnepras | |
---|---|
|
|
Ilgis | 2290 km |
Baseino plotas | 516 300 km² |
Vidutinis debitas | 1670 m³/s |
Ištakos | Valdajaus aukštuma |
Žiotys | Juodoji jūra |
Šalys | Rusija, Baltarusija, Ukraina |
![]() |
DneprasVikiteka |
Dniepras (brus. Дняпро, rus. Днепр, ukr. Дніпро) – viena didžiausių rytų Europos upių. Teka per Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas. Dniepro ištakos – Valdajaus aukštumose, Rusijoje. Teka daugiausia pietų kryptimi. Aukštupyje teka siauru slėniu, ties Orša kerta smiltainio aukštumas, sudaro Kobeliankos slenksčius. Toliau upės slėnis ir vaga išplatėja. Įteka į Juodosios jūros Dniepro limaną. Vidurupyje ir žemupyje įrengta hidroelektrinių kaskada (Kijevo, Kanevo, Kremenčiugo, Dnieprodzeržinskio, Dniepropetrovsko, Kachovkos). Dniepras užšalęs nuo gruodžio iki kovo žemupyje, iki balandžio – aukštupyje. Upė vandens kanalais sujungta su Dauguvos, Nemuno, Vyslos baseinais. Dniepras laivuojamas 1677 km nuo žiočių.
Senieji pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dniepras – upė, kuria ėjo istorinis kelias „iš variagų pas graikus“. Graikų istorikas Herodotas upę vadino Borysthenes („upė šiaurėje“), romėnai – Danaper, Kijevo Rusioje – Slavutič.
Upėvardis Dniepras – spėjama, iranėniškos (skitiškos) kilmės. Jis sudarytas iš dān („upė“) ir āpr („gili“).
Intakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Drutė (d)
- Sožas (k)
- Berezina (d)
- Pripetė (d)
- Irpenė (d)
- Sula (k)
- Vorskla (k)
- Samara (k)
- Rosė (d)
- Bazavlukas (d)
- Ingulecas (d)
- Desna (k)
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rusijoje
- Baltarusijoje
- Ukrainoje
Kanalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Su Vakariniu Bugu Dnieprą jungia Dniepro-Bugo kanalas, pastatytas LDK 1775 m. Tuo metu valstybei vadovavo Stanislovas Augustas Poniatovskis.