Gauruotoji soja

Glycine max

Gauruotoji soja (Glycine max)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Pupiečiai ( Fabales)
Šeima:	Pupiniai ( Fabaceae)
Pošeimis:	Faboideae ( Faboideae)
Gentis:	Soja ( Glycine)
Rūšis:	Gauruotoji soja ( Glycine max)

Sojos auginimas

Gauruotoji soja (lot. Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis.

Ankštis plokščia, 2,5-6 cm ilgio, turi trumpą kotelį. Ankštyje būna 1-4 apvalios sėklos.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojų sėklose yra aminorūgščių, apie 31-60 % baltymų, fermentų, fosforo druskų, daug kalio, 14-24 % riebalų, vitaminų A, B, D.

Daiguose – vitamino C.

Pritaikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojos riebalai turi platų pritaikymą maisto, muilo, lako ir dažų pramonėje. Iš sojų išspaudų gaminamos kai kurios plastmasės, specialūs medžio klijai.

Sojų išspaudos, šienas, šiaudai, pelai vartojami melžiamų galvijų, arklių, kiaulių pašarui. Tinkama ir žaliajam pašarui.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltymų yra 1,5-2 kartus daugiau negu mėsoje ir jie yra artimesni gyvūninės kilmės baltymams nei kitų ankštinių kultūrų. Aminorūgštys taip pat artimos mėsos aminorūgščių sudėčiai, todėl soja dar vadinama „augaline mėsa“. Labai vertingas sojų aliejus, jo maistinės savybės beveik atitinka sviesto. Tolimųjų Rytų virtuvėse jos naudojamos kaip svarbus baltymų šaltinis, pakeičiantis pieną.

Nuo seno išrasti įvairūs sojos produktai. Vartojami virti, kepti, džiovinti sojos grūdai. Iš jų daromas kavos pakaitalas, kruopos, verdamos sriubos. Plačiai paplitę sojos padažai.

Iš miltų, sumaišytų su vandeniu, gaminamas „sojos pienas“. Jis turi daug baltymų, riebalų ir beveik nesiskiria nuo karvės pieno nei spalva, nei skoniu ar maistingumu. Iš tokio pieno galima gaminti net varškę ar sūrį.

Maltos išspaudos – sojos miltai – vartojamos konditerijos pramonėje, gaminamas šokoladas, saldainiai. Sumaišyti su kvietiniais miltais tinka duonos sausainių kepimui.

Rafinuotas sojos aliejus vartojamas kulinarijoje ir margarino gamybai. Iš nevalyto aliejaus išskiriamas lecitinas, kurio dedama į įvairius maisto produktus.

Vaistinės augalo savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valgiai iš sojos yra labai naudingi pagyvenusiems žmonėms. Taip pat tiems, kuriems sutrikusi medžiagų apykaita, sergantiems ateroskleroze, nutukusiems.

Kadangi sojoje mažai angliavandenių, ji tinka sergant diabetu.