 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 180 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
Originalus filmo plakatas, sukurtas brolių Štenbergų
„Žmogus su kino kamera“ (rus. Человек с киноаппаратом, Čelovek s kinoapparatom, ukr. Людина з кіноапаратом, Liudyna z kinoaparatom) – eksperimentinis 1929 m. begarsis dokumentinis kinas, neturintis nei siužeto, nei aktorių, sukurtas Tarybinės Rusijos režisieriaus Dziga Vertovo, sumontuotas jo žmonos Jelizavietos Svilovos.
Vertovo filme, kurį išleido filmų studija „VUFKU“, demonstruojamas urbanistinis gyvenimas sovietiniuose miestuose: Kijeve, Charkove, Maskvoje, Odesoje. Filme nuo aušros iki sutemų sovietiniai gyventojai dirba, žaidžia žaidimus, naudojasi modernaus gyvenimo mašinomis. Galima teigti, kad filmas turi veikėjus, tie veikėjai yra šio filmo operatoriai, minimi pavadinime, ir montuotojai, kurie atranda modernią Tarybų Sąjungą ir atvaizduoja ją filme.
Šis filmas yra garsus dėl kinematografinių priemonių, kurias Vertovas išranda, pritaiko ir tobulina, gausos, pavyzdžiui, dvigubo išlaikymo, pagreitinto vaizdo, sulėtino vaizdo, sustabdytų kadrų, staigių perėjimų, padalinto vaizdo, „vokiškų“ filmavimo kampų, neįprastų priartinimų, filmuojamų objektų sekimo, medžiagos rodymo atgaline tvarka, atskirų kadrų animacijos, save atspindinčio filmavimo (vienoje filmo dalyje rodomas per pusę padalintas objekto sekimo vaizdas, kai pusių „vokiški“ kampai yra priešingi).
Britų filmų instituto 2012 metų žurnale „Vaizdas ir garsas“ atliktoje apklausoje kino kritikai nusprendė, kad šis filmas yra 8 vietoje visų laikų geriausių filmų sąraše.
„Žmogus su kino kamera“ neabejotinai yra avangardo stiliaus filmas ir pabrėžia, kad filmuoti galima bet kur. Pavyzdžiui, filme sumontuojama scena, kurioje operatorius ruošiasi filmuoti stovėdamas ant stacionarios kameros, kitoje scenoje operatorius stovi alaus bokale, trečioje scenoje rodoma iš lovos atsikėlusi ir besirengianti moteris, netgi rodomas gimdymas ir kaip kūdikis išnešamas prausimui.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šio mėnesio regionas yra Pietų kampas. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
Tradicinė europinė (prancūziška) kavamalė
Kavamalė, kavos malūnėlis – įtaisas kavos pupelėms ar panašiems produktams malti.
Pradžioje kavos pupeles smulkindavo didelėje piestoje mediniu grūstuvu. Arabai šį metodą naudojo dar tada, kai Europa kavos nežinojo. Tokia įranga smulkiai ir vienodai sumalti kavą neįmanoma, tačiau tradicinei beduinų kavai gaminti tokio smulkinimo pakakdavo.
Vėliau kavą ėmė malti girnomis.
Paprastą rankinę kavamalę sudaro dvejos girnelės, atstumą tarp kurių galima reguliuoti specialiu sraigtu. Kuo labiau priveržtas šis sraigtas, tuo mažesnis tarpas tarp girnelių paviršių, tuo smulkiau mala kavamalė. Pupelės beriamos per piltuvą ir patenka tarp girnelių. Viena girnelė įtvirtinta nejudamai, kita sukama sukant kavamalės rankeną.
Europinio tipo kavamalės dažniausiai būna kubo formos su nedideliu stalčiuku apačioje, kur byra sumalta kava. Kubinės kavamalės nepatogios, nes kubo formos kavamalės korpusą nepatogu laikyti viena ranka, kol antrąja sukama rankena. Malant smulkiam malimui nustatyta kavamale ji šliaužioja stalu, nes malimas reikalauja didelės jėgos ir kavamale sunku išlaikyti prispaustą ant stalo. Todėl kai kurios europinės rankinės kavamalės turi sraigtą, kuriuo tvirtinamos prie stalo krašto.
Rytietiškos kavamalės paprastai būna cilindro pavidalo, jas patogu laikyti rankoje. Su geromis girnelėmis jos duoda smulkius, vienodo stambumo kavos miltelius. Klasikinių turkiškų kavamalių rankenos dažnai užsilenkia į kavamalės vidų.
Automatinės kavamalės naudoja du malimo būdus – peiliais arba girnelėmis. Dalis kavos žinovų teigia, kad kokybišką kavą galima gauti tik ją ją malant rankinėmis kavamalėmis, kadangi automatinėse dėl didelio malimo greičio malamos kavos pupelės kaista ir dėl to praranda dalį kokybės.
Pramonėje kavą mala pramoniniais valciniais malūnais.
Elektrinės kavamalės su peiliais veikia panašiai kaip mikseris. Kavos pupeles smulkina greitai besisukantys peiliai. Elektrinės buitinės kavamalės turi du skyrius. Viename būna elektros variklis, kitame – ertmė, į kurią beriamos kavos pupelės ir kurios apačioje yra sukamieji peiliai. Toks mechanizmas neužtikrina tolygaus malimo, dalis kavos perkaista, todėl tokias kavamales daugiausia naudoja namų virtuvėse.
Visas kavamales po malimo reikia išvalyti, kad neliktų kavos miltelių, kurie per ilgą laiką oksiduojasi ir tada gali sugadinti šviežiai malamą kavą.
Šios savaitės iniciatyva yra buitinė technika.
Daugiau…
|
|
Vikisritys
