1989 m.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Turinys
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sausio 3 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo Taryba įgaliojo Algį Klimaitį, Europos Parlamento Baltijos grupės generalinį sekretorių, atstovauti Sąjūdžiui Europos Parlamente;
- Sausio 5 d. – Vilniuje atkurta Ateitininkų federacija, kurios veikla buvo sustabdyta 1940 metais Kaune;
- Sausio 24 d. – Lietuvos kompozitoriai atsiskyrė nuo TSRS kompozitorių sąjungos ir įkūrė nepriklausomą Lietuvos kompozitorių sąjungą;
- Sausio 25 d. – Vasario 16-oji paskelbta tautine švente.
- Vasario 5 d.:
- Atkurta Lietuvos demokratų partija – pirmoji atgimusi partija vis dar sovietų okupuotoje Lietuvoje;
- Išleistas pirmasis legalus žurnalo „Katalikų pasaulis“ numeris, redaguotas kunigo Vaclovo Aliulio:
- Vilniaus Arkikatedra atšventinta ir perduota tikintiesiems;
- Vasario 16 d. – Kauno Karo muziejaus sodelyje atstatyta Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“;
- Vasario 17 d. – įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
- Kovo 4 d.:
- Atkurta Lietuvos teisininkų draugija;
- Šv. Kazimiero palaikai iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios perkelti į Vilniaus arkikatedrą;
- Kovo 14 d. – atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga;
- Kovo 16 d. – įregistruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis;
- Kovo 18 d. – Kaune atkurta Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“;
- Kovo 21 d. – Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas;
- Kovo 23 d. – 31 d. – Vilniuje vyko aklųjų golbolo tarptautinis turnyras, kuriame Lietuvos aklųjų golbolo komanda dalyvavo pirmą kartą.
- Balandžio 8 d. – atkurta Lietuvos agronomų sąjunga, veikusi 1921–1940 metais;
- Balandžio 14 d. – įsteigtas katalikiškasis moterų sambūris „Caritas“;
- Balandžio 28 d. – Lietuvos kultūros fondo „Aukuro” klubo iniciatyva surengtoje Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas” paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas;
- Balandžio 30 d. – įvyko pirmasis Lietuvos žaliųjų suvažiavimas.
- Gegužės 7 d. – Varniuose atidengtas pirmasis Lietuvoje paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1944–1945 metais;
- Gegužės 27 d. – Klaipėdos krašto lietuviai susibūrė į lietuvninkų bendriją „Mažoji Lietuva“.
- Birželio 10 d. – įsteigta Lietuvos moterų sąjunga;
- Birželio 14 d.:
- Vilniaus arkikatedroje pašventinta Tremtinių koplyčia;
- Vilniuje atidengtas atstatytas Trijų kryžių paminklas.
- Liepos 22 d. – atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
- Rugpjūčio 4 d. – įkurta Klaipėdos kabelinė televizija „Balticum TV.“;
- Rugpjūčio 23 d. – trijų Baltijos šalių gyventojai stojo į Baltijos kelią.
- Gruodžio 1 d. – įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija;
- Gruodžio 15 d. – Lietuvos Komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos.
Nedatuoti
- Klaipėdoje, Bandužių mikrorajone pradėjo veikti 27 vidurinė mokykla (Klaipėdos "Varpo" vidurinė mokykla).
Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimtadieniai |
- Sausio 1 d.:
- Edita Vilkevičiūtė, lietuvių modelis. Dabartinis „Karl Lagerfeld“, „Gap“ Japonijoje, „Christian Dior“, „Armani“ ir „Calvin Klein“ reklamos veidas.
- Linas Kivyta, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvasis agentas, rugtyniaujantis atakuojančio gynėjo, bei puolėjo pozicijose.
- Sausio 3 d. – Adas Juškevičius, lietuvių krepšininkas, priklausantis Kauno Žalgirio klubui.
- Sausio 10 d. – Gediminas Butkus, Lietuvos krepšininkas. Nuo 2010 m. atstovauja Kėdainių „Nevėžiui“ (LKL).
- Sausio 22 d. – Rūta Gajauskaitė, Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkė, moterų vienetų nacionalinė čempionė.
- Vasario 20 d. – Žygimantas Janavičius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Žalgirio“ komandoje.
- Vasario 21 d. – Dainius Klivickas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Panevėžio „Techase“ centro puolėjo pozicijoje.
- Vasario 27 d. – Karolis Kaklys, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kovo 12 d. – Vytautas Černiauskas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Panevėžio „Ekrano“ klubo žaidėjas.
- Kovo 23 d. – Armantas Vitkauskas, Lietuvos vartininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą ir rungtyniauja Marijampolės FK Sūduva klube. Taip pat kviečiamas ir į Lietuvos U-21 rinktinę.
- Kovo 27 d. – Šarūnas Vasiliauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Žalgirio“ komandoje.
- Balandžio 8 d. – Deividas Matulevičius, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus „Žalgiris“ komandoje puolėjo pozicijose.
- Balandžio 11 d. – Modestas Vaičiulis, Lietuvos slidininkas.
- Balandžio 18 d. – Simas Buterlevičius, Lietuvos krepšininkas priklausantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšinio klubui.
- Balandžio 29 d. – Povilas Krasnovskis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia krašto saugo pozicijoje.
- Gegužės 3 d. – Šarūnas Jurevičius, Lietuvos futbolininkas.
- Gegužės 7 d.:
- Antonas Pisarčikas, Lietuvos krepšininkas, nuo 2008 m. rungtyniaujantis Palangos „Naglis-Adakris“ komandoje.
- Darius Aučyna, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializuojasi šuolio į tolį rungtyje. Daugkartinis Lietuvos čempionato prizininkas.
- Gegužės 11 d. – Agnija Ditkovskytė, lietuvių kilmės aktorė, besifilmuojanti Rusijoje.
- Gegužės 16 d. – Vaidas Čepukaitis, Lietuvos krepšininkas, gimęs Alytuje, šiuo metu rungtyniaujantis LKL, Utenos „Juventus“ klube vidurio puolėjo pozicijoje.
- Birželio 23 d. – Tautvydas Kižys, Lietuvos futbolininkas. Universalus žaidėjas, galintis žaisti saugų ir puolimo grandyse.
- Liepos 18 d. – Tadas Bartkus, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Liepos 20 d. – Denis Gordej, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje gynėjo pozicijoje.
- Liepos 21 d. – Giedrius Titenis, Lietuvos plaukikas ir olimpinės rinktinės narys.
- Liepos 31 d. – Tadas Špukas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Šiaulių klube.
- Rugsėjo 5 d. – Martynas Jurgilas, Lietuvos lengvosios atletikos sprinteris.
- Rugsėjo 9 d. – Eivinas Zagurskas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje. Lietuvos jaunimo U-21 ringtinėje. Bei rungtyniauja Lenkijos I Lygos GKS Górnik Łęczna klube.
- Rugsėjo 14 d. – Edgaras Cvirka, Lietuvos krepšininkas nuo 2006 m. rungtyniaujantis Praveniškių Fortūna (Kauno Krepšinio Lyga) komandoje.
- Spalio 19 d. – Mindaugas Kuzminskas, Lietuvos krepšininkas.
- Lapkričio 1 d. – Evelina Anusauskaitė, dainininkė, muzikos atlikėja.
- Gruodžio 2 d. – Eimantas Žilinskas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Alytaus „Alytus/Alramsta“ įžaidėjo pozicijoje.
- Antanas Žygavičius, kino režisierius.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mirtys |
- Sausio 9 d. – Stasys Dautartas, Lietuvos teatro režisierius, dainininkas (tenoras), baleto artistas (g. 1899 m.).
- Sausio 10 d. – Antanas Kučas, Lietuvos dailininkas grafikas, profesorius (g. 1909 m.).
- Sausio 18 d. – Liūtas Grinius, Lietuvos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1927 m.).
- Sausio 23 d. – Juozas Liaudanskis, Lietuvos tautodailininkas skulptorius (g. 1904 m.).
- Vasario 7 d. – Povilas Abelkis, aeronautikos inžinierius[20] (g. 1934 m.).
- Vasario 11 d. – Bronius Urbanavičius, tarybinių partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1918 m.).
- Kovo 3 d. – Petras Vaivada, Lietuvos skulptorius monumentalistas (g. 1906 m.).
- Kovo 17 d. – Galina Jackevičiūtė-Morkuvienė, Preikšienė, Lietuvos teatro aktorė. Sūnus – žurnalistas, kino scenaristas Pranas Morkus (g. 1911 m.).
- Kovo 23 d. – Zigmas Gaidamavičius, choro dirigentas (g. 1920 m.).
- Balandžio 4 d. – Bronius Voveris, vargonininkas, chorvedys, pianistas (g. 1913 m.).
- Balandžio 6 d. – Vytautas Juozas Kybartas, Lietuvos televizijos diktorius, aktorius (g. 1930 m.).
- Balandžio 14 d. – Stasys Čepulis, Lietuvos gydytojas chirurgas, stomatologas, medicinos mokslų daktaras (g. 1910 m.).
- Balandžio 15 d. – Juozas Indriūnas, Lietuvos inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (g. 1896 m.).
- Balandžio 20 d. – Antanas Gudaitis, dailininkas tapytojas (g. 1904 m.).
- Balandžio 26 d. – Paulius Kiuberis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (g. 1920 m.).
- Balandžio 29 d. – Algis Gudelis, Lietuvos alpinistas, alpinizmo instruktorius, alpinizmo treneris, alpinizmo sporto meistras, technikos mokslų kandidatas.[21] (g. 1953 m.).
- Gegužės 25 d. – Kazimieras Liaudis, Lietuvos sovietinis veikėjas, KGB generolas majoras (g. 1901 m.).
- Gegužės 27 d. – Česlovas Kontrimas, Lietuvos tapytojas akvarelininkas, grafikas (g. 1902 m.).
- Gegužės 31 d. – Jonas Balkūnas, prelatas, visuomenės veikėjas[22] (g. 1902 m.).
- Birželio 11 d. – Antanas Vytautas Saulaitis, Lietuvos teisininkas, spaudos darbuotojas (g. 1906 m.).
- Liepos 12 d. – Vaclovas Miknevičius, Lietuvos dailininkas keramikas, dailiosios keramikos pradininkas Lietuvoje (g. 1910 m.).
- Liepos 19 d. – Henrikas Horodničius, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius (g. 1906 m.).
- Liepos 25 d. – Irena Kuzmienė-Gokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1933 m.).
- Liepos 31 d. – Juozas Jakštas, Lietuvos istorikas, daktaras (g. 1900 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Juozas Narakas, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1899 m.).
- Rugpjūčio 11 d. – Stasys Vaitkus, Lietuvos dailininkas skulptorius, fotografas, muziejininkas (g. 1907 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Vytautas Eidukaitis, lietuvių aktorius (g. 1923 m.).
- Rugpjūčio 31 d.:
- Henrika Hokušaitė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (g. 1927 m.).
- Jonas Macaitis, Lietuvos leksikografas (g. 1921 m.).
- Rugsėjo 6 d.:
- Jokūbas Dagys-Jokymas, Lietuvos skulptorius, tapytojas, poetas (g. 1905 m.).
- Pranė Jokimaitienė-Aukštikalnytė, Lietuvos tautosakininke, poetė, filologijos mokslų kandidatė (g. 1922 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Aleksas Ambrozaitis, klarnetininkas ir chorvedys (g. 1916 m.).
- Rugsėjo 18 d. – Vytautas Jonas Nainys, gydytojas, antropologas teismo medicinos specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius (g. 1923 m.).
- Spalio 6 d. – Stasys Brašiškis, sovietinės Lietuvos valstybės veikėjas, radijo mechanikas, bibliotekininkas, kraštotyrininkas, pedagogas (g. 1896 m.).
- Spalio 14 d. – Jackus Sondeckis, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, savivaldybininkas (g. 1893 m.).
- Spalio 23 d. – Pranas Dūmanas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1924 m.).
- Spalio 24 d. – Vasilijus Matuševas, Lietuvos tinklininkas, treneris (g. 1945 m.).
- Spalio 27 d. – Juozas Sinkus, vargonininkas ir chorvedys (g. 1913 m.).
- Lapkričio 3 d. – Jonas Žmuidzinas, prozininkas, poetas (g. 1898 m.).
- Lapkričio 8 d. – Kostas Augustas (Augustinavičius), inžinierius, žurnalistas (g. 1893 m.).
- Lapkričio 15 d. – Anastazas Janulis, SJ, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (g. 1917 m.).
- Lapkričio 17 d. – Julius Naudužas, Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas (g. 1929 m.).
- Gruodžio 14 d. – Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas, sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas. 1975 m. gavo Nobelio premiją (g. 1921 m.).
- Gruodžio 18 d. – Medardas Bavarskas, lietuvių rašytojas, poetas (g. 1924 m.).
- Gruodžio 19 d. – Stasys Kuzminskas, Lietuvos ekonomistas, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ekonomikos daktaras (1942 m.) (g. 1901 m.).
- Gruodžio 28 d. – Rolandas Butkevičius, Lietuvos aktorius (g. 1934 m.).
Pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sausio 7 d. – Japoniją pradėjo valdyti imperatorius Akihito.[4]
- Sausio 10 d. – Kubos kariuomenė ėmė trauktis iš Angolos;
- Vasario 2 d. – paskutinė sovietų karinės technikos kolona pasitraukė iš Afganistano, baigėsi 9 metus trukusi okupacija;
- Kovo 7 d. – Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste dėl Salman Rushdie romano „Šėtoniškosios eilės“ publikavimo;
- Kovo 15 d. – Michailas Gorbačiovas išrenkamas Tarybų Sąjungos prezidentu;
- Gegužės 6 d. – Jugoslavija pirma karta laimėjo Eurovizijos dainų konkursą;
- Rugsėjo 9 d. – Mouloud Hamrouche (g. 1943 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1991 m. birželio 5 d.;
- Spalio 5 d. – Nobelio taikos premija skirta Dalai Lamai, Tibeto religiniam vadovui.
- ;
- Lapkričio 9 d. – Berlyno sienos griuvimas. Rytų Berlyno gyventojams leista laisvai kirsti Berlyno sieną. Kitą dieną gyventojai pradėjo sieną griauti;
- Gruodžio 27 d. – Čekoslovakijos prezidentu prisaikdintas dramaturgas Vaclavas Havelas.
Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimtadieniai |
- Sausio 5 d. – Krištianas Nemetas, vengrų futbolininkas žaidžiantis Olympiakós SFP komandoje.
- Sausio 6 d. – Endriu Tomas Kerolas, Anglijos futbolininkas, Liverpool klubo ir Anglijos rinktinės puolėjas.
- Sausio 7 d. – Emilianas Adrianas Insua Zapata, Argentinos futbolininkas, šalies jaunimo (iki 20 m.) rinktinės ir Liverpulio FC klubo saugas. Yra žaidęs Boca Juniors. Nuo 2007 m. žaidžia Premier lygoje, kur debiutavo 2007 m. balandžio 28 d. prieš Portsmouth FC.
- Sausio 9 d. – Maiklas Polas Beslis, JAV krepšininkas, Minnesota „Timberwolves“ komandos puolėjas. 2008 metų NBA naujokų biržoje Miami „Heat“ klubo pašauktas antruoju numeriu.
- Sausio 20 d. – Nadia Mariel Di Cello, Argentinos aktorė. Di Cello vaidino kartu su daugeliu įžymių Argentinos aktorių.
- Sausio 25 d. – Sheryfa Luna, kabilų (Alžyro berberų) kilmės Prancūzijos dainininkė.
- Vasario 21 d. – Corbin Blue, JAV dainininkas ir aktorius.
- Vasario 27 d. – Ku Ja Čiulas, Pietų Korėjos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Vokietijos klubo Wolfsburg žaidėjas, nuo 2009 m. – Korėjos nacionalinės rinktinės narys.
- Kovo 10 d. – Pavel Komolov, Rusijos futbolininkas, žaidžiantis GKS Bełchatów komandoje Lenkijos futbolo čempionate atakuojančio saugo pozicijoje. Žaidėjas yra išnuomotas iš Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo.
- Kovo 13 d. – Holgeris Badštuberis, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ klubo gynėjas.
- Kovo 16 d.:
- Blake Griffin, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA, Los Andželo „Clippers“ klube. 2009 m. NBA naujokų biržoje pašauktas pirmu numeriu.
- Teodoras Valkotas, Anglijos ir Arsenal klubo puolėjas. Į Arsenal perėjo iš Southampton 2006 m. sausio 20 d.
- Kovo 20 d. – Zheng Xingjuan, kinų šuolininkė į aukštį.
- Kovo 21 d. – Marselas Nikolasas Lodeiro Benitesas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio arba krašto saugo pozicijoje. Yra olandų klubo Ajax žaidėjas.
- Balandžio 1 d. – Davidas N’Gogas, prancūzų futbolininkas žaidžiantis Liverpool FC komandoje puolėjo pozicijoje.
- Balandžio 4 d.:
- Luiz Razia, autosporto lenktynininkas iš Brazilijos.
- Vurnonas Anita, profesionalus futbolininkas, Amsterdamo „Ajax“ klubo žaidėjas. Gali žaisti gynėjo ir saugo pozicijose.
- Gegužės 5 d. – Christopher Maurice Brown, žinomas kaip Chris Brown, yra R&B ir pop dainininkas, šokėjas, aktorius.
- Gegužės 11 d. – Giovani Alex dos Santos Ramírez, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Racing Santander klubo saugas.
- Birželio 15 d. – Teddy Tamgho, prancūzų šuolininkas į tolį, pasaulio rekordininkas. Jam priklauso lengvosios atletikos uždarų patalpų trišuolio rekordas, 17 m 91 cm, pasiektas 2011 m. vasario 20 d. Prancūzijoje.
- Birželio 20 d. – Chavjeras Matijasas Pastorė, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Italijos klubo US Città di Palermo žaidėjas.
- Birželio 30 d. – Asbel Kiprop, Kenijos vidutinių nuotolių bėgikas. Olimpinis čempionas.
- Liepos 1 d. – Daniel Ricciardo, autosporto lenktynininkas iš Australijos. Jis 2009 m. nugalėjo Didžiosios Britanijos Formulės 3 čempionate.
- Liepos 6 d. – Garetas Beilas, Velso futbolininkas (gynėjas arba saugas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube ir Velso futbolo rinktinėje.
- Liepos 23 d. – Daniel Jacob Radcliffe, Anglijos aktorius, kino filme „Haris Poteris“ suvaidinęs pagrindinį vaidmenį.
- Rugpjūčio 3 d. – Jules Bianchi, automobilių sporto lenktynininkas iš Prancūzijos.
- Rugpjūčio 15 d. – Joseph Adam Jonas, amerikiečių dainininkas ir aktorius.
- Rugpjūčio 19 d. – Percy Romeo Miller, amerikiečių reperis ir aktorius[23].
- Rugpjūčio 21 d. – Robert Knox, anglų aktorius[24] (m. 2008 m.).
- Rugsėjo 2 d.:
- Adamas Kščotas, Lenkijos vidutinių nuotolių bėgimo lengvaatletis, kuris specializuojasi 800 m bėgimo rungtyje.
- Alexandre Rodrigues da Silva, Brazilijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje AC Milan klube. Pravardė Pato iš portugalų kalbos išvertus reiškia „antis“.
- Rugsėjo 13 d. – Tomasas Miuleris, Vokietijos futbolininkas (puolėjas arba atakuojantis saugas), žaidžiantis Miuncheno „Bayern“ klube ir Vokietijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kur įmušęs penkis įvarčius tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Be jo tiek pat įvarčių įmušė Diego Forlan, David Villa ir Wesley Sneijder, tačiau Miuleris atliko daugiau už juos rezultatyvių perdavimų.
- Rugsėjo 18 d. – Yan Bobrovskiy, Rusijos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
- Rugsėjo 23 d. – Brandon Jennings, profesionalus JAV krepšinio žaidėjas, žaidžiantis Milwaukee „Bucks“ komandoje, NBA lygoje.
- Rugsėjo 26 d. – Kieranas Gibsas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Arsenal klube.
- Lapkričio 6 d. – Jozy Altidore, futbolininkas, JAV rinktinės ir Bursaspor klubo puolėjas.
- Lapkričio 10 d. – Brendon Hartley, autosporto lenktynininkas iš Naujosios Zelandijos. 2007 m. zelandietis tapo Eurocup Formulės Renault 2.0 čempionu, o nuo 2009 m. lenktyniauja Formulės Renault 3.5 čempionate. 2010 m. sausio 26 d. Brendonas buvo paskelbtas Formulės 1 Red Bull Racing ir Scuderia Toro Rosso komandų atsarginiu lenktynininku.[25].
- Lapkričio 22 d. – Kristoferis Loidas Smolingas, Anglijos futbolininkas, gynėjas, žaidžiantis Manchester United klube Premier lygoje. Taip pat žaidžia Anglijos U20 vyrų futbolo rinktinėje ir Anglijos U21 vyrų futbolo rinktinėje.
- Lapkričio 23 d. – Edgaras Apelis, latvių ledo ritulininkas – gynėjas.
- Gruodžio 13 d. – Taylor Swift, amerikiečių dainininkė bei dainų autorė.
- Gruodžio 17 d. – André Dede Ayew, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Olympique de Marseille klubo puolėjas (pastaruoju metu skolinamas AC Arles-Avignon). Andre yra legendinio Ganos futbolininko Abédi Pelé sūnus.
- Gruodžio 22 d. – Jordin Brianna Sparks, JAV dainininkė, dainų kūrėja, drabužių dizainerė ir modelis. Išgarsėjo 2007 m. laimėjusi šeštą American Idol sezoną.
- Brainstorm, Janis Jubaltas (gitara), Maris Michelsonas (klavišiniai) ir Kasparas Roga (būgnai). Penktasis grupės narys Gundaras Mauševicas (bosinė gitara) 2004 m. gegužės 23 d. žuvo autoavarijoje. Brainstorm iš viso yra gavę 21 Latvijos muzikos įrašų metų apdovanojimą.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sausio 7 d. – Imperatorius Šiova, 124-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1926–1989 m. Jis – ilgiausiai Japonijos istorijoje valdęs imperatorius, kurio valdymas sutapo su ypač sudėtingu laikotarpiu. Tai ir Japonijos militarizmo bei ekspansionizmo politikos klestėjimas, ir Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne, ir JAV okupacija, ir galiausiai, spartus šalies klestėjimas ir ekonominis stebuklas po karo. (g. 1901 m.).
- Sausio 23 d. – Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas, ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų (g. 1904 m.).
- Vasario 14 d. – Džeimsas Bondas, amerikiečių ornitologas, kurio vardu Janas Flemingas (Ian Fleming) pavadino savo knygų personažą[26] (g. 1900 m.).
- Vasario 27 d. – Konrad Zacharias Lorenz, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[27] (g. 1903 m.).
- Kovo 14 d. – Edward Abbey, JAV rašytojas, eseistas ir gamtosaugininkas, valstybės vykdomo gamtos naikinimo aktyvus kritikas. Jo darbai The Monkey Wrench Gang ir Desert Solitaire tapo įkvėpimu daugeliui ekoanarchistų (g. 1927 m.).
- Kovo 26 d. – Maris Rudolfas Liepa, latvių kilmės baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. 1936 m.).
- Gegužės 20 d. – John Richard Hicks, 1972 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[28] (g. 1904 m.).
- Birželio 3 d. – Ajatola Ruhola Chomeinis, Irano religinis vadovas (nuo 1979 m.) (g. 1902 m.).
- Birželio 9 d. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[27] (g. 1903 m.).
- Birželio 26 d. – Lucille Désirée Ball, JAV komikė, televizijos, kino ir radijo aktorė. Išgarsėjo kartu su savo pirmuoju vyru vaidindama kultiniame seriale I Love Lucy. Vaidmuo jai atnešė milžiniška pasisekimą ir vieną ilgiausių pasaulyje karjerą. [29] (g. 1911 m.).
- Birželio 27 d. – Alfredas Ayeras, britų filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (g. 1910 m.).
- Liepos 2 d. – Andrejus Gromyka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, diplomatas (g. 1909 m.).
- Liepos 6 d. – Janošas Kadaras, 1956 m. tapęs pirmuoju Vengrijos ministru[30] (g. 1912 m.).
- Liepos 31 d. – Maiklas Haringtonas, teisininkas, politologas, JAV politinis veikėjas (g. 1928 m.).
- Spalio 26 d. – Charles John Pedersen, 1987 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[31] (g. 1904 m.).
- Lapkričio 5 d. – Vladimir Horowitz, ukrainiečių pianistas[32] (g. 1903 m.).
- Gruodžio 3 d. – Fernando Martin, autoavarijoje prie Madrido žuvo Ispanijos krepšinio rinktinės ir Madrido Real centras. Jis buvo pirmasis ispanas patekęs į NBA[33] (g. 1962 m.).
- Gruodžio 19 d. – Kirilas Mazurovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1914 m.).
- Gruodžio 21 d. – Ilona Leimanė, latvių rašytoja (g. 1905 m.).
- Gruodžio 22 d. – Samuelis Beketas, airių kilmės dramaturgas, rašęs angliškai ir prancūziškai, jo kūryboje dominuoja sąmonės srauto forma (g. 1906 m.).
- Gruodžio 25 d. – Nikolajė Čaušesku, Rumunijos diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį 1965–1989 m (g. 1918 m.).
Nobelio premijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Chemijos – Sidney Altman (1939–), Thomas R. Cech (1947–);
- Ekonomikos – Trygve Haavelmo (1911–1999);
- Fizikos – Norman Foster Ramsey, Hans Georg Dehmelt, Wolfgang Paul;
- Literatūros – Camilo José Cela;
- Medicinos – J. Michael Bishop (1936–), Harold E. Varmus (1939–);
- Taikos – Tenzin Gyatso.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ (angl.) Austrijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Austrijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Hondūro vadovai
- ↑ 4,0 4,1 4,2 (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ 5,0 5,1 JAV vadovai
- ↑ 6,0 6,1 JAV vadovai
- ↑ 7,0 7,1 7,2 (angl.) Komorų vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 8,0 8,1 8,2 (angl.) Komorų vadovai. (rulers.org)
- ↑ 9,0 9,1 9,2 (angl.) Komorų vadovai. (en.wikipedia.org)
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 13,0 13,1 (angl.) Malaizijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 14,0 14,1 14,2 (angl.) Vokietijos vadovai
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Povilas Abelkis.
- ↑ Algis Gudelis. Kalnai.lt
- ↑ Jonas Balkūnas.
- ↑ Percy Romeo Miller. Biografija.
- ↑ Robert Knox. Trumpa biografija
- ↑ Ricciardo, Hartley are Red Bull reserves
- ↑ Džeimsas Bondas.
- ↑ 27,0 27,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ http://www.tv.com/lucille-ball/person/10038/biography.html
- ↑ Janošas Kadaras.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Vladimir Horowitz.
- ↑ Fernando Martin.