Ovidijus
-
- Apie miestą Rumunijoje žr. Ovidijus (Rumunija).
Publius Ovidius Naso (g. 43 m. pr. m. e. kovo 20 d. – m. 17 m. arba vėliau) – romėnų poetas.
Ovidijus buvo gerai susipažinęs su graikų ir romėnų literatūra. Poetas akylai stebėjo gyvenimą, kūrė grakščius eilėraščius, todėl anksti išgarsėjo su savo kūriniais.
Ovidijus rašė eleginius kupletus. Jo poezijos temos buvo meilė, paliktos moterys ir mitologinės transformacijos. Jis rikiuojamas kartu su Vergilijumi ir Horacijumi kaip vienas iš trijų kanoninių romėnų literatūros poetų. Ovidijaus poezija buvo gausiai imituojama jau vėlyvosios Antikos ir Viduramžių metu, jis ilgai turėjo milžinišką įtaką Europos dailei ir literatūrai.
Turinys
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrinyje Tristia IV 10 Ovidijus nurodo savo gimimo vietą ir datą: 43 m. pr. m. e. kovo 20 d. Sulme (dabar Sulmona, vidurio Italijoje).
Jo tėvas buvo pasiturintis riterių luomo atstovas ir norėjo, kad Ovidijus ir jo broliai pasirinktų valstybės tarnybą. Iš pradžių Ovidijus šiam norui pakluso, tačiau greitai metė šitą gyvenimo kelią ir perėjo prie poezijos.
8 m. rudenį Ovidijus buvo Elbos saloje, kai jį pasiekė imperatoriaus Augusto įsakymas, pagal kurį jis buvo ištremtas į Tomis miestą (dabartinė Konstanca Rumunijoje) prie Juodosios jūros. Tai buvo savavališkas imperatoriaus sprendimas nepatvirtintas nei teismo, nei Romos Senato. Manoma, kad Ovidijus galėjo turėti romaną su viena iš Augusto moterų.
Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Autentiškieji darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Mylimieji“ (Amores)
- „Didvyrės“ (Heroides)
- „Grožio menas“
- „Metamorfozės“ (Metamorphoses)
- „Meilės menas“
- „Vaistai meilei“
- „Ibis“
- „Liūdesys“
- „Laiškai iš Juodosios jūros“
- „Šventės“
Neišlikę arba suklastoti darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Medėja“
- „Riešutmedis“
- „Livijos nuraminimas“
- „Žvejyboje“
Kūriniai ir menininkai, įkvėpti Ovidijaus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (1100) Trubadūrų ir teisinė literatūra
- (1200) Roman De La Rose (prancūzų grožinės literatūros forma)
- (1300) Petrarka
- (1400) Sandras Botičelis
- (1600) Džiovanis Lorencas Berninis
- (1994) Po Ovidijaus: Naujos Metamorfozės. Antologija peržiūrinti Ovidijaus „Metamorfozes“.
- (1997) Pasakos iš Ovidijaus. Modernus, poetinis „Metamorfozių“ vertimas.
- (2002) „Metamorfozių“ pritaikymas Brodvėjaus teatre.