Omanas

Omano Sultonatas (Omanas) (arab. سلطنة عُمان) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emiratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Omano istorija
Maganas
Omano imamatai:
Pirmasis > Antrasis > Trečiasis
Svetimšalių valdymas:
Bujidai (972-1050) > Seldžiukai (1053-54)
Nabhani dinastija
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai
Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57)
Omanas, JAE

Pagrindinis straipsnis: Omano istorija

Omano pakrantėse jau IV tūkstantmetyje buvo uostų. Jie buvo seniausiųjų civilizacijų, egzistavusių Tigro, Nilo, Eufrato ir Indo baseinuose, prekybos tarpininkai.

VII a. viduryje kraštas atiteko arabų Kalifatui. Įsigalėjo islamas.

750 m. Abasidams nuvertus Kalifatą valdžiusius Omejadus, Omanas tapo imamų valdoma nepriklausoma valstybe − imamatu. Viduriniais amžiais Omano uostai išlaikė savo reikšmę.

Iki 1515 m. beveik visą Omano pakrantę užgrobė portugalai.

1650 m. imamo Abu Jaribo kariuomenė išvadavo šalį, užėmė Ormūzo sąsiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas, dalį Persijos pietryčių pakrantės.

XVII a. šeštajame dešimtmetyje Omano imamai pajungė Zanzibarą ir dalį Rytų Afrikos pakrantės.

1792 m. nuo Omano imamato atsiskyrusiose Omano įlankos pakrantėse susikūrė Maskato sultonatas. XVIII a. pabaigoje Persijos įlankos ir Ormūzo sąsiaurio pakrantę užėmė vahabitai. Šią teritoriją britai pradėjo vadinti Piratų krantu.

XIX a. antroje pusėje Maskatas ir Piratų krantas (vėliau vadintas Sutartiniu Omanu, o nuo 1971 m. nepriklausoma Jungtinių Arabų Emyratų valstybė) tapo D. Britanijos protektoratais.

1920 m. rugsėjo 25 d. as Sibo sutartimi D. Britanijos valdžia ir Maskato sultonas pripažino Omano imamato nepriklausomybę.

Išlikusi Omano tvirtovė

Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta didelių naftos telkinių.

1955 m. D. Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimūro kariuomenės įsiveržė į Omano imamatą ir iki 1959 m. didesniąją jo dalį okupavo.

1970 m. Teimūro sūnus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano sultonatas. Buvo pradėti plėsti ryšiai su kitomis valstybėmis, sukurta nacionalinė vyriausybė.

Omanas nuo 1971 m. yra JTO narys.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Omano sultono rūmai Maskate

Pagrindinis straipsnis: Omano politinė sistema

Omane − absoliutinė monarchija.

Valstybės ir vyriausybės vadovas yra sultonas Kabus ben Saidas (Qabūs bin Saīd as-Saīd), kuris skiria ministrų kabinetą, vadinamą „Divanu“.

Šiandieniniame (2007 m.) Ministrų kabinete yra ir trys moterys ministrės: švietimo, socialinių reikalų ir turizmo srityse.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Omano regionai

Omanas suskirstytas į 4 gubernijas (muhafazas) ir 5 regionus (mintagatus). Regionai yra skirstomi į provincijas (vilajas). Omano gubernijos ir regionai yra šie:

Gubernijos

Regionai

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Omano žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Omano geografija

Omano plotas − 309 500 km².

Išilgai Omano įlankos eina Hadžaro (Omano) kalnai (aukščiausias taškas − Šamo kalnas, kuris yra 3353 m aukščio).

Tarp kalnų ir Omano įlankos yra siaura al Batinos žemuma su oazėmis. Omano pietvakariuose plyti Dofaro plynaukštė.

Šalyje auga pusdykumių ir dykumų augalija (į Omano centrinę dalį įsiterpia ar Rub al Chalijaus dykumos rytinis pakraštys), kalnuose − savanos, lapus metantys miškai, pievos; oazėse auga datulės, kokoso palmės.

Omane vyrauja kontinentinis tropinis klimatas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika

Omanas eksportuoja naftą, datules, žuvis, citrusus.

Omane yra maisto, cemento pramonės, vamzdžių, plastikų dirbinių gamybos įmonių.

Svarbiausias žemės ūkio augalas − datulės (derlius ~50 000 tonų per metus). Be to auginama tabakas, liucerna, citrinmedžiai, mangamedžiai, granatmedžiai, bananai, javai. Klajokliai beduinai augina kupranugarius, avis, ožkas.

Omano pakrantėse žvejojama, renkami perlai.

Svarbiausi jūrų uostai − Maskatas ir al Matrachas. Netoli Maskato yra as Sibo tarptautinis aerouostas.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Omano demografija

Omano gyventojai

Didžioji Omano gyventojų dalis yra arabai. Kaip ir kitose arabų valstybėse čia gyvena Indijos, Pakistano ir Irano piliečiai, kurių dauguma dirba nekvalifikuotą darbą. Valstybinė šalies kalba yra arabų.

Maždaug 75 % gyventojų yra ibadi musulmonai. Tai yra daugiausiai Omane paplitusi islamo forma, atskira nuo sunizmo ir šiizmo. Likę gyventojai yra daugiausiai sunitai ir šiitai. Hinduistai, budistai, zoroastriečiai, sikhai, bahajai ir krikščionys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 5 % šalies populiacijos. Daugelis nemusulmonų yra pilietybės neturintys imigrantai iš Pietų Azijos.

Pasak 2003 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 81,4 % (vyrų – 86,8 %, moterų – 73,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Omane yra 74,16 metų (vyrų – 71,87 m., moterų – 76,55 m.).^[1] Gyventojų amžiaus struktūra:^[1]

0-14 metų: 42,7 %
15-64 metų: 54,5 %
65 metų ir vyresni: 2,8 % (2009 m. apsk.)

Demografinė raida tarp 1950 m. ir 2009 m.

1950 m.

1955 m.

1960 m.

1965 m.

1970 m.

1975 m.

1980 m.

489 000

539 000

599 000

679 000

779 000

913 000

1 175 000

1985 m.

1990 m.

1995 m.

2000 m.

2005 m.

2009 m.

-

1 482 000

1 773 000

2 131 000

2 534 000

3 003 000

3 418 000

-

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Omano kultūra

Omane yra gerai išvystyta juvelyrika. Omano juvelyrai mėgsta gaminti sidabrinius papuošalus, kurie ten labai vertinami.

Tradicinėje Omano architektūroje atsispindi gausybė persiškų ir indiškų elementų. Tarp šiuolaikinio Omano jaunimo populiarus šokis ir naujoji literatūra.

Valstybės diena minima lapkričio 18 d. Tą dieną sultonas Qaboos bin Said švenčia savo gimtadienį.

Ruwi nacionaliniame muziejuje eksponuojama daugybė Omano dailininkų, skulptorių ir kitų menininkų darbų. Tarp kitų žymesnių muziejų yra Omano istorijos muziejus ir sultono Ginklų pajėgų muziejus.