 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 179 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
|
Vincentas van Gogas (ol. Vincent van Gogh, 1853 m. kovo 30 d. Grot Zunderte, Nyderlandai – 1890 m. liepos 29 d. Overe prie Uazos, Prancūzija) – olandų tapytojas ir grafikas, postimpresionistas.
Vincentas Vilemas van Gogas gimė protestantų pastoriaus Teodoro van Gogo (1822−1885) ir Anos Kornelijos Karbentus (1819−1907) šeimoje 1853 m. kovo 30 d. Grot Zunderte. Van Gogų giminė priklausė vidutiniajai klasei. Jis nebuvo pirmuoju šeimos vaiku − prieš metus motina buvo pagimdžiusi negyvą kūdikį tuo pačiu vardu − Vincentas. Jis turėjo jaunesnes seseris Aną (g. 1855 m.), Elizabet (g. 1859 m.), Vilemin (g. 1862 m.) ir brolius Teodorą (trumpiau – Teo, g. 1857 m.), Kornelį (g. 1867 m.). 1862 m. datuojami pirmieji Vincento piešiniai. 1864−1866 m. Vincentas mokėsi Jan Provily vadovaujamoje berniukų mokykloje Zavenberge, 1866−1868 m. − Vilemo II vardo aukštojoje mokykloje Tilburge. Paskatintas savo dėdės Vincento 1869 m. jis įstojo tarnautoju prancūzų „Gupilio“ dailės kūrinių prekybos firmos filiale Hagoje. Jo dėdė buvo firmos partneris Olandijoje. Su firmos siuntimu jis dirbo Briuselyje, Londone ir Paryžiuje. Londone meilinosi savo būsto šeimininkės dukteriai Eugenijai Lojer, tačiau ji atmetė šį meilinimąsi ir Vincentas vėliau niekuomet taip ir neužmezgė rimtesnių ryšių su moterimis. 1875 m. Paryžiuje Vincentas prarado bet kokią motyvaciją tapti meno dileriu. Jis susidomėjo religija, apleido darbą. 1876 m. pradžioje jis buvo atleistas iš firmos. Vincentas po to dirbo mokytoju Anglijoje ir nusivylęs šiuo darbu metų pabaigoje grįžo į Olandiją, nusprendęs pasirinkti tėvo, dvasininko kelią.
1877 m. Vincentas studijavo teologiją Amsterdame. 1878 m. rugpjūtį jis persikėlė mokytis į naujai įsteigtą misionierių mokyklą Lekene prie Briuselio. Po trijų mėnesių jis buvo išsiųstas bandomajam laikotarpiui pamokslauti į Borinažo kasyklų rajoną Belgijos pietuose.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
- 1172 − Egipte paskelbta apie Abasidų kalifato įkūrimą.
- 1882 − Drezdene (Vokietijos imperija) prasidėjo pirmoji pasaulinė antisemitų konferencija - Nežydų interesų apsaugos kongresas.
- 1885 − Rusija ir Anglija pasirašė susitarimą, kuriuo nustatyta Rusijos ir Afganistano siena.
- 1960 − konferencijos Bagdade metu rugsėjo 10-14 d.d. įkurta naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC.
|
 Mėnesio šalys |
|
Rytų Afrika − gamtinė sritis Afrikoje, tarp Etiopijos kalnyno, Kongo įdubos ir Zambezės žemupio.
Beveik visą šią gamtinę sritį užima > 1000 m aukščio Rytų Afrikos plokščiakalnis, suskaldytas tektoninių lūžių (Didysis riftinis slėnis). Aukštos cokolinės lygumos, gilios, siauros sprūdinės įdubos, ilgos sprūdinės pakopos, luistiniai kalnai, lavų plynaukštės, pavieniai vulkanai.
Šio mėnesio regionas yra Rytų Afrika. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
|
Atakama (isp. Atacama) – dykuma Pietų Amerikoje, Čilės ir Peru teritorijoje, besidriekianti tarp Andų ir Ramiojo vandenyno. Rytų – vakarų kyptimi tęsiasi apie 150-160 km, šiaurės – pietų kryptimi apie 1000 km. Rytuose ribojasi su Domeikos kalnagūbriu. Dėl Atakamos sausringumo šalia stūksančių kalnų ledynai yra palyginti menki. Vidutinis metinis kritulių kiekis - vos 0,5 mm.
Pietiniame Atakamos pakraštyje driekiasi Domeikos kalnagūbris, šį vardą gavęs iš Lietuvos kilusio geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei.
Kadangi Atakamos dykumą iš visų pusių supa kalnai, ji yra sausiausia Žemės vieta (greta kai kurių teritorijų Antarktidoje). Vidutinis metinis kritulių kiekis Antofagastos regione (Čilė) siekia tik 3 mm, nelietingi laikotarpiai gali tęstis 40 m. Vienintelis drėgmės šaltinis yra rūkas, todėl gyvybė šiame regione visai negausi. 2003 metais Science žurnalas paskelbė straipsnį, aprašantį Atakamos dirvos tyrimus, taikant Marso palydovų „Viking 1“ ir „Viking 2“ gyvybės paieškos metodiką, pagal kurią gyvybės Atakamos dirvoje neaptikta.
Atakamoje neįprastai vėsu. Vasarą temperatūra paprastai būna 18 °C, tik vidurdienį žemė gali įkaisti net iki 51 °C. Naktį vos daugiau nei per valandą temperatūra gali nukristi net 40 °C. Todėl nuo staigių temperatūros pokyčių intensyvus fizinis dūlėjimas.
Sausus Atakamos orus nulemia jos geografinė padėtis ir Ramiojo vandenyno srovės. Atlanto vandenyno oro masės negali pasiekti dykumos, nes visi rytų krypties vėjų genami debesys įstringa rytiniuose Andų šlaituose. Vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, šaltoji Humbolto srovė teka į šiaurę nuo pat Antarkties. Nors link žemyno pučiantys vėjai neša drėgnas ir šiltas oro mases, tačiau, šalta srovė jas atvėsina, todėl virš vandenyno formuojasi debesys, iškrenta krituliai. Tuo tarpu pakrantę pasiekia atvėsusios ir nusausėjusios oro masės, todėl čia susidaro tik rūkas. Šis rūkas, vietinių gyventojų vadinamas kamančaku, laikosi prie žemės ir būna iki 300 m aukščio.
Šios savaitės iniciatyva yra dykumos.
Daugiau…
|
|
Vikisritys
