Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 179 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Duonos gamyboje salyklas vartojamas smulkiai sumaltas rugių salyklas. Vartojamas ir alui, girai daryti, krakmolui cukrinti (spirito pramonėje), kitų salyklinių gėrimų, sausainių, javainių gamybai. Salyklas – salyklinio viskio pagrindas.
Iki XX a. buvo naudojamas tradicinis salyklo darymas daiginant grūdus ant grindų, kuris buvo sezoninis. XIX a. antrojoje pusėje išrastas cilindras – grūdai iš mirkymo cisternų buvo pilami į didžiulius, hermetiškai, lėtai besisukančius metalinius cilindrus. Netrukus išrastas ir džiovinimo metodas: į tam tikrą dėžę per pragręžtas skyles grindyse patekdavo oras, kuris vėdindavo dėžėje grūdus.
Mechaninis salyklo darymo būdas paplito po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo pastatytos didžiulės salyklo daryklos. Lietuvos kaime XIX-XX a. pradžioje salyklas dažniausiai buvo daromas iš šešiaeilių (rečiau iš dvieilių) miežių. Grūdai kelias dienas buvo mirkomi vandenyje, paskui paberiami šiltoje patalpoje arba prieš saulę, apklojami drėgnu audeklu ir apie savaitę daiginami. Grūdus išdžiovindavo, daigus nutrindavo rankomis ir grūdus rupiai sumaldavo.
Beveik visą šią gamtinę sritį užima > 1000 m aukščio Rytų Afrikos plokščiakalnis, suskaldytas tektoninių lūžių (Didysis riftinis slėnis). Aukštos cokolinės lygumos, gilios, siauros sprūdinės įdubos, ilgos sprūdinės pakopos, luistiniai kalnai, lavų plynaukštės, pavieniai vulkanai.
Šio mėnesio regionas yra Rytų Afrika. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
1209 m. Pranciškus AsyžietisItalijoje įkūrė katalikų vienuolių ordiną ir pavadino jį Mažesniųjų brolių ordinu. Nesutardami dėl tretininkų regulos, 1274 m. pranciškonai suskilo į observantus, kurie pasiliko OFM pavadinimą ir konventualus. Pirmasis observantų vienuolynas būsimoje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo įsteigtas Krokuvoje1453 m. prie Šv. Bernardo bažnyčios.
Lietuvoje bernardinai apsigyveno 1468 m. Kaune, o kitais metais įkūrė vienuolyną ir Vilniuje. Vilniuje bernardinų konventą fundavo ordinui labai palankus Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karaliusKazimieras Jogailaitis. Pirmoji Bernardinų Šv. Bernardino Sieniečio pavadinimo bažnyčia Vilniuje buvo medinė, ji sudegė 1475 m. Apie 1490 m. bernardinai pasistatė naują mūrinę bažnyčią. 1500 m. dėl konstrukcinių klaidų didelę jos dalį teko išardyti. Iš XV a. statybos geriausiai išliko nuostabiu krištoliniu skliautu perdengta senoji zakristija. Trečioji bažnyčia toje pačioje vietoje pastatyta 1506–1516 m. ir konsekruota Šv. Pranciškaus Asyžiečio titulu. Žinoma tik vieno iš bažnyčios architektų pavardė – Mykolas Enkingeris, Aleksandro Jogailaičio parsikviestas į Vilnių iš Gdansko. Be Lietuvos didžiojo kunigaikščio, bažnyčios statybą taip pat rėmė žymūs to meto didikai, ypač Radvilos – garsiausia ir bene arčiausiai valdovų dvare buvusi giminė. Kartu su Šv. Onos bažnyčia, 1495–1500 m. pastatyta netoliese ir dažnai vadinta koplyčia, bernardinų ansamblis XVI a. pradžios Vilniuje išsiskyrė didumu ir puošnumu.