Neptūnas (planeta)
|
|
|||
|---|---|---|---|
 |
|||
|
|
|||
| Vid. atstumas nuo Saulės |
4498 252 900 km | ||
| 30,068 963 48 av | |||
| Perihelis | 4459 631 496 km | ||
| Afelis | 4536 874 325 km | ||
| Ekscentricitetas | 0,008 585 87 | ||
| Apskriejimo periodas | 60 223,3528 d. 164,88 m. |
||
| Sinodinis periodas | 367,49 d. | ||
| Greitis orbitoje, km/s |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| Pusiaujo skersmuo | 49 528 km | ||
| Paviršiaus plotas | 7,619×109 kv.km | ||
| Tūris | 6,254×1013 kub.km | ||
| Masė | 1,0243×1026 kg | ||
| Vidutinis tankis | 1,638 g/cm³ | ||
| Laisvojo kritimo pagreitis | 11,15 m/s² | ||
| Antrasis kosminis greitis | 23,5 km/s | ||
| Apsisukimo apie ašį periodas | 16 val. 6 min. 36 sek. | ||
| Pusiaujinis sukimosi greitis | 9660 km/h | ||
| Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą | 28,32 ° | ||
| Paviršiaus temperatūra, K |
|
|
|
|
|
|
||
| Palydovų skaičius | 14 | ||
|
|
|||
| Atmosferos slėgis, MPa | (paviršiaus) >100 | ||
| Atmosferos tankis | |||
| Vandenilis (H2) | 80 %±3,2 % | ||
| Helis (He) | 19 %±3,2 % | ||
| Metanas (CH4) | 1,5 %±0,5 % | ||
| Deuteris (sunkusis vandenilis, ²H, HD) | 0,000192 % | ||
| Etanas (C2H6) | 0,0000015 % | ||
-
Šis straipsnis apie Saulės sistemos planetą. Apie romėnų dievą skaitykite straipsnyje Neptūnas (mitologija)
Neptūnas – Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas, kadangi opozicijoje jo ryškis siekia tik 7,6 ryškio. Pro teleskopą opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2,5" kampu. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys, vėjų greitis atmosferoje siekia iki 400–700 m/s.[1] Atmosferos geometrinis albedas 50 %. Neptūno temperatūra 38 K (-235.15 pagal Celsijų). Paviršių veikiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, centre ~20 500 km spindulio tų pačių ledų ir silikatų branduolys. Medžiagos tankis centre 4,8 g/cm³, temperatūra 12 000 K. Neptūną Vandenio žvaigždyne 1846 m. atrado J. G. Gale ~1 laipsnio nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų nepriklausomai vienas nuo kito apskaičiavo prancūzas U. Leverjė ir anglas Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV kosminė stotis Voyager 2.
Neptūno vidutinis atstumas nuo Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210 °C. Neptūnas – labiausiai atitolusi nuo saulės planeta.
Neptūno skersmuo – 49 500 km. Jo paros ilgumas – 16 valandų 7 minutės (patikslintas Arizonos universiteto (JAV) planetologo Ericho Karkoschkos tikslesnis paros laikas 15 val. 57 min. 59 sek.), o metai trunka 165 Žemės metus. Iš kosmoso Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo atmosferos metanas sugeria raudoną šviesą. Didžioji Juodoji Dėmė Neptūno vandenilio, helio ir metano atmosferoje yra milžiniška – joje tilptų Žemė.
Gamtiniai palydovai[taisyti | redaguoti kodą]
Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių palydovų. Didžiausias jų – Tritonas, kurį atrado William Lassell, praėjus tik 17 dienų po paties Neptūno atradimo. Tritonas, skirtingai nuo kitų didelių planetinių palydovų, skrieja priešinga orbita.
Kiti žinomesni Neptūno palydovai: Nereidė, Protėjas, Najadė, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa.
Dar penki palydovai atrasti 2002–2003 m.
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei. Vilnius: Logotipas, 2009, 236 p. ISBN 978-5-430-05444-1.
| Saulės sistemos objektai |
|---|
 Saulė – Merkurijus • Venera • Žemė • Marsas • Jupiteris • Saturnas • Uranas • Neptūnas |
| Mėnulis – Nykštukinės planetos – Kometos – Asteroidai |
