 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 176 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
Šviesių plaukų paveldėjimą lemia alelinis genas, kuris yra recesyvinis daugumos alelinių tamsių plaukų genų atžvilgiu; vis dėlto išnykimas šviesių plaukų genui negresia
Nykstantis šviesių plaukų genas – apgavystė apie mokslinį tyrimą, pagal kurį natūralūs šviesiaplaukiai turėjo išnykti tarp 2002 ir 2006 m. Ši žinia buvo pasirodžiusi ir aukštos reputacijos žiniasklaidoje, pavyzdžiui, britų BBC ir „Sunday Times“. Apie šviesiaplaukių išnykimą pradėta kalbėti jau nuo 1865 m.
Įvairiuose melaginguose ganduose skelbiama, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kiti ekspertai paviešino ataskaitą, kurioje tvirtinama, jog šviesiaplaukiai „išnyks iki 2202 m.“
Nei PSO, nei kiti kompetentingi ekspertai nėra paviešinę tokios ataskaitos. PSO pareikalavo, kad pasisakiusieji apie šią tariamą ataskaitą išsižadėtų savo žodžių.
Gandai apie šviesiaplaukių išnykimą paremti klaidingu supratimu apie genų recesyvumą. Iš tikrųjų, šviesiaplaukiams išnykimas negresia, nebent šviesių plaukų geną būtų bandoma pašalinti natūralios atrankos būdu.
2002 m. „BBC News“ pranešė, kad neįvardyti vokiečių ekspertai padarė išvadą, jog per ateinančius 200 m. natūralių šviesiaplaukių paplitimas sumažės dėl šviesių plaukų paveldėjimą lemiančių genų recesyvumo. Straipsnyje buvo pateikti mokslininkų teiginiai, esą itin mažas skaičius žmonių turi recesyvinį šviesių plaukų alelinį geną. Manoma, kad tai ypač būdinga šalims, kurių gyventojai yra įvairios kilmės, pavyzdžiui, JAV, Kanadai, Argentinai, Brazilijai, Naujajai Zelandijai ir Australijai. Dominuojantys aleliniai genai (pvz., dėl kurių paveldimi tamsūs, juodi plaukai, rudos akys) nugali recesyvinius genus ar, vaizdingiau sakant, kelia jiems grėsmę. Vėliau šis tyrimas buvo priskirtas PSO. Profesorius Jonathanas Reesas iš Edinburgo universiteto tame pačiame BBC straipsnyje suabejojo teiginiais apie šviesių plaukų geną. Pasak jo, „šviesiaplaukių gali sumažėti, tačiau jie neišnyks.“
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
- 1989 − atkurta Lietuvos agronomų sąjunga.
- 1990 − sovietų desantininkai Vilniuje nesėkmingai bandė užgrobti Spaudos rūmus.
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
Lavo vynuogynai. Kitapus Ženevos ežero – Alpių kalnai.
Lavo vynuogynų terasos (pranc. Lavaux, vignoble en terrasses) – vynuogynai, esantys Lavo regione, Vo kantone, vakarų Šveicarijoje. Ant Ženevos ežero kranto įsikūrę įspūdingo grožio vynuogynai užima maždaug 830 hektarų plotą ir ežero pakrante tęsiasi apie 30 km. Kitapus ežero driekiasi Alpių kalnai, priklausantys Prancūzijai. Dėl ypatingos reikšmės regionui, Lavo vynuogių terasos yra saugomos vyriausybės, o 2007 m. buvo įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą.
Nors yra įrodymų, jog vynuogės čia augintos dar Senovės Romos laikais, tikrai žinoma, kad Lavo vynuogynai pradėti auginti dar XI a. Maždaug XII a. prie Ženevos ežero esančios Lavo regiono teritorijos buvo išdalintos stambiausiems to meto vienuolynams. Būtent vienuolynai rūpinosi vynuogynų terasomis, tiesė kelius, kuriais gabendavo savo pagamintą vyną.
XIV a. vynuogynai sėkmingai klestėjo bei plėtėsi. Vienuoliai, paskatinti sėkmės, didžiąją dalį vynuogynų išnuomojo. Be vynuogių auginimo nuomininkai vertėsi žemdirbyste, augino gyvulius. Siekiant užtikrinti kokybę, vynuogių augintojai buvo kontroliuojami.
Apie 1800 metus Lavo vynuogynų terasos buvo suskirstytos į nedidelius plotelius, kurių kiekvienas priklausė vis kitam valdytojui. Dėl gausybės mažų, vis kitam savininkui priklausančių žemės lopinėlių, vynuogių auginimas bei vyno gamyba buvo neefektyvi. Siekiant padidinti produktyvumą buvo imtasi vynuogynų pertvarkymo, pradėti tiesti nauji keliai.
XVIII a. pabaigoje visoje Europoje ėmė plisti vabzdys filoksera, kilęs iš Pietų Amerikos, kuris siaubingai nuniokojo didžiąją dalį Europos vynuogynų. Tai iš esmės pakeitė vynuogių auginimo technologiją, kadangi, siekiant apsisaugoti nuo parazitų, buvo pradėtos naudoti įvairios cheminės priemonės.
Po II-ojo pasaulinio karo, suklestėjus ekonomikai ir išaugus miestams, daugelis vynuogių augintojų, siekdami geresnio ir patogesnio gyvenimo, persikėlė gyventi į miestą.
Šios savaitės iniciatyva yra UNESCO pasaulio paveldo objektai.
Daugiau…
|
|
Vikisritys
