Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 175 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Savaitės straipsnis
Rusijos oro pajėgų Suchoj Su-30LL skrenda 1 metro aukštyje virš pakilimo tako Džangdziadzie Hehua oro uoste 2006 m.
Su-30 (NATO pavadinimas – Flanker-C) – dvivietis, dviejų variklių su trijų dimensijų traukos vektoriais universalus kovos lėktuvas, suprojektuotas Rusijos lėktuvų kompanijos „Suchoj“. Visaoris orlaivis yra naudojamas oro kontrolės ir oro užkardų misijoms vykdyti.
Su-30 yra kito naikintuvo Suchoj Su-27 plėtotė. 1996 m. Rusijos gynybos ministerija priėmė sprendimą lėktuvui suteikti naują pavadinimą, taip pažymint, jog pastarasis tapo nauja modifikavimo platforma.
Lėktuvus gamina dvi Rusijos kompanijos: „KnAAPO“ ir „Irkut“.
Originalus Su-27 turėjo geras skrydžio nuotolio charakteristikas, tačiau tuometės Tarybų Sąjungos oro gynybos pajėgos norėjo turėti dar geresnių charakteristikų lėktuvą. Taip 1986 m. atsirado Su-27PU (pirminė platforma Su-27UBK) versija, galinti atlikti ilgo nuotolio gaudančiojo naikintuvo ar oro vadavietės funkcijas.
Šios modifikacijos lėktuvas turėjo sudvigubinto pilno valdymo galimybę, nes ilgo nuotolio misijose pilotai pavargsta (ir valdymu keičiasi tarpusavyje). Pirmieji du prototipai savo bandomąjį skrydį atliko 1989 m. gruodžio 31 d.
Su-30 universalus dvivietis naikintuvas, oro stabdis įrengtas už pilotų kabinos.
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Lietuvių kalba kaip baltų kalbų grupės kalba yra glaudžiai susijusi su latvių kalba ir mirusia prūsų kalba.
Lietuvių kalba kaip atskira rytų baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis nuo VII a. VI–VII a. latvių ir lietuvių kalbos atsiskyrė viena nuo kitos; vėliau ėmė skilti į tarmes. Manoma, kad apie XIII–XIV a. lietuvių kalboje ėmė išsiskirti pagrindinės aukštaičių ir žemaičių tarmės, kurios paskui dar smulkiau skaidėsi patarmėmis, o šios savo ruožtu – šnektomis bei pašnektėmis.
Aukštaičių dabar yra trys pagrindinės patarmės: rytų, vakarų ir pietų aukštaičiai, arba dzūkai, o žemaičių – taip pat trys: vakarų (arba klaipėdiškiai; donininkai), šiaurės vakarų (arba telšiškiai; dounininkai) ir pietų (arba raseiniškiai; dūnininkai).
Dabartinės literatūrinės kalbos pagrindas remiasi vakarų aukštaičių pietiečių (suvalkiečių) tarme, išlaikiusia senesnes fonetikos ir morfologijos lytis.
Vikisritys
