Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 173 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Savaitės straipsnis
Kaliforninio kondoro (Gymnogyps californianus) galva
Skaičiuojant nuo XXI a. pradžios, šių laikų kaliforninių kondorų fosilijos randamos iš vėlyvojo pleistoceno periodo, maždaug prieš 40 000 metų. Fosilijos aptinkamos gana plačioje teritorijoje – visoje vakarinėje JAV dalyje ir šiaurės vakarų Meksikoje – arba nuo pietinės Britų Kolumbijos iki pietuose esančios Žemutinės Kalifornijos valstijos. Jų fosilijų buvo rasta labai toli ne tik nuo dabartinio, bet ir istorinio arealo – net Niujorko valstijoje ir pietinėje Floridoje.
Dar holoceno epochoje kaliforniainiai kondorai gyveno plačioje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje. Bet prieš atsikraustant europiečiams, jų arealas jau buvo labai žymiai susitraukęs, kada gyveno palyginus nedidelėje žemyno vakarinėje dalyje, tai yra Šiaurės Amerikos žemyno vakarinės dalies kalnuose ir palei Ramųjį vandenyną, nuo pietinės Britų Kolumbijos iki pietuose esančios Žemutinės Kalifornijos valstijos.
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Gamtos paveldo objektas – atskiras arba tankias grupes sudarantis kraštovaizdžio elementas, kuriam dėl jo vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Gamtos paveldo objektai skelbiami saugomais vadovaujantis Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašu. Vertingiausi gamtos paveldo objektai skelbiami gamtos paminklais. Gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas.
geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;
hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybųrūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai;
zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščiųlizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.