Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 166 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Savaitės straipsnis
Mikelandželo skulptūra „Pieta“
Pieta – italų renesanso menininko Mikelandželo (1475–1564) skulptūra, esanti Šv. Petro bazilikoje Romoje. Tai pirmasis Mikelandželo kūrinys, kuris jį išgarsino, ir viena garsiausių Europos meno skulptūrų.
1498 m. rugpjūčio 27 d. Mikelandželas Romoje sudarė sutartį sukurti skulptūrą „Pieta“ „iš marmuro… Mergelę Mariją, apsirengusią, su mirusiu Kristumi rankose“. Užsakovas buvo prancūzų kardinolas ir Sen Deni vienuolyno prie Paryžiausabatas Jean Bilhères de Lagraulas. Kardinolas buvo Prancūzijos karaliausKarolio VIII-ojo ambasadorius Vatikane. Skulptūra buvo skirta paties kardinolo pomirtinei koplyčiai (jis išties mirė statulos sukūrimo metu ir jos baigtos nepamatė). Už „Pietą“ sumokėti 450 dukatų buvo įpareigotas bankininkas Jacopo Galli, kuris anksčiau jau įsigijo Mikelandželo kurtą „Bakcho“ statulą. „Pieta“ turėjo vaizduoti žmogaus dydžio figūras ir būti baigta per vienerius metus. Jacopo Galli įrašė į sutartį savų reikalavimų, įskaitant, kad skulptūra turėtų „būti gražesnė už bet kurį kitą darbą iš marmuro Romoje“. „Pieta“ buvo sukurta iš balto Kararos marmuro luito. Mikelandželas kūrė skulptūrą beveik dvejus metus. Baigus darbus, „Pieta“ buvo išstatyta Šv. Petro bazilikoje Šv. Petronėlės koplyčioje. Giorgio Vasari teigimu, vieną dieną Mikelandželas užtiko bažnyčioje grupę svečių iš Lombardijos, kurie ja labai žavėjosi. Buvo paklausta: kas ją sukūrė? Ir kažkas pasakė: tai mūsų Gobbo iš Milano. Mikelandželas tuo metu nieko nesakė, bet grįžo naktį į bažnyčią ir iškalė savo autografą ant Madonos statulos, juostoje ties krūtine, itališkai: „Mikelandželas Buonarotis, florentietis, tai sukūrė“. Tai yra vienintelis Mikelandželo kūrinys, ant kurio jis pasirašė.
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Palestinai ir Svazilandui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Ant jo užlipus atsiveria puikūs Vilniaus vaizdai, čia galima smagiai paiškylauti ar pailsėti miško ir gražios miesto panoramos apsuptyje. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai užkopti į kalną ir iš Olandų gatvės pusės, takelis randasi tarp Krivių stotelės ir Karo muziejaus.
Stalo kalno piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje (absoliutus aukštis 164,6 m) stačiais 20-35 m aukščio šlaitais, 600 m į rytus nuo Pilies kalno, 50 m į rytus abs. nuo Kreivojo kalno. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, kiek pailga šiaurės-pietų kryptimi, 150x110 m dydžio. Į šiaurės vakarus nuo jos tęsiasi 130 m ilgio, 10 m pločio viršuje ožnugaris. Aikštelė buvo iškasinėta duobėmis. 1955 m. kalno viršus buvo sulygintas buldozeriais, šitaip sustumiant vertingą kultūrinį sluoksnį į aikštelės pakraščius. Nuo to laiko kalnas yra plokščias. Aikštelė dirvonuoja, į ją iš šiaurės rytų pusės veda gruntinis kelias, šlaitai apaugę lapuočiais. 1995 m. tiriant aikštelės vakarų ir pietų pakraščius, aptiktas iki 1,8 m storio kultūrins sluoksnis su žalvarinio žiedo fragmentu, žiesta keramika.
.jpg)
Vikisritys
