Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 161 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Savaitės straipsnis
Bitės įgėlimas. Geluonis atitrūkęs ir likęs odoje.
Naminės bitės, esančios toli nuo lizdo ir renkančios nektarą ar žiedadulkes, paprastai gilia tik užmintos ar pagautos. Aktyviai puola ir gilia tada, kai suvokia grėsmę savo lizdui (aviliui). Signalu dažnai tarnauja išskirti pavojaus feromonai.
Bitės darbininkės, užpuolusios žmogų ar kitą žinduolį, paprastai gali įgelti tik vieną kartą. Jų geluonis turi užkarpas (barzdeles), kurios užsikabina už tvirtos elastingos odos, todėl geluonis įstringa odoje. Bitei bandant ištraukti geluonį ar įgeltam žmogui numušant bitę geluonis su nuodų aparatu išsirauna iš bitės pilvelio, neretai atitrūksta paskutinis pilvelio segmentas su visu geluonies aparatu. Kartu dažnai išsirauna dalis žarnyno. Dėl to bitė įgelti antrą kartą negali ir netrukus žūsta. Naminės bitės (Apis) yra vieninteliai plėviasparniai, kurių geluonys turi ryškias užkarpas. Tik kai kurių vapsvų geluonys turi nežymias užkarpas.
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Ukrainai ir Afganistanui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Konvencijos ištakos siekia 1972 m. Stokholme vykusią Žmogaus aplinkos konferenciją, kurioje buvo pateikta rekomendacija paruošti konvenciją, saugančią migruojančias rūšis. Po kelių metų Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa inicijavo jos rengimą ir 1979 m. birželio 23 d. Bonoje vykusio susirinkimo metu pateikė pasirašymui. Konvencija įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d. Nuo 1985 m. kas trejus metus vyksta šalių narių konferencijos, kuriose aptariami svarbiausi konvencijos įgyvendinimo klausimai.
Konvencija siekia apsaugoti valstybių sienas kertančius migruojančius gyvūnus, kuriems kyla išnykimo pavojus. Konkretus rūšių sąrašas pateikiamas pirmajame bei antrajame sutarties priede ir prireikus gali būti keičiamas narių konferencijų metu. Konvenciją priėmusios šalys įsipareigoja pasirūpinti pirmojo priedo rūšimis, jeigu jos migruoja per jų teritoriją: išsaugoti buveines, netrikdyti gyvūnų judėjimo, riboti jiems galinčią pakenkti veiklą, drausti medžioklę, gaudymą. Antrojo priedo rūšys yra tokios, kurių išsaugojimas reikalauja dviejų ar daugiau valstybių glaudaus bendradarbiavimo. Konvencija reikalauja, kad tokiais atvejais susijusios šalys tarpusavyje priimtų detalius vieną ar kelias rūšis liečiančius susitarimus. Lig šiol yra priimta virš dešimties tokių sutarčių.
Vikisritys
