Kiotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:35°00′N 135°45′E / 35°N 135.75°E / 35; 135.75

Kiotas
京都市
Kiotas
Vieta
Valstybė Japonija
Sala Honšiū
Regionas Kansai regionas
Prefektūra Kioto prefektūra
Fizinė charakteristika
Plotas 827,90 km²
Populiacija (2008 m. sausio 1 d. duomenimis)
     Iš viso 1 468 906
     Tankis 1 770 žm./km²
     Meras Daisaku Kadokawa
Simboliai
Medis Gluosnis svyruoklis,
Puošmedis
Gėlė Kamelija, Azalija
Simbolis
Kiotas rudenį

Kiotas (jap. 京都 = Kyōto – „Sostinės miestas“) – Japonijos miestas Honšiū saloje, viena iš senųjų šalies sostinių, dabar – prefektūros centras. 1,47 mln. gyventojų (2007), su Osaka ir Kobe sudaro didelę metropoliją. Tai didelis pramonės, kultūros ir istorijos centras. Išvystyta elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, žemės ūkio, lengvoji, maisto, chemijos pramonė, gaminamas stiklas, keramika. Seni tradiciniai amatai (lako, porceliano ir bronzos gaminiai, religinės paskirties prekės). Du universitetai.

Kiotas – pagrindinis Japonijos turizmo centras. Čia yra šiuolaikinės dailės muziejus. Šventykla Todži (VIII-XVII a.), vienuolynai Saihodži ir Tenriūdži (abu iš XIV a.), Rioandži (XV a.). Auksinis paviljonas (Kinkakudži, XIV a.), sidabrinis paviljonas (Ginkakudži, XV a.), Kacuros rūmų ansamblis (XVII a.). Kiemidzu-dera budistų šventovė (pastatyta 7981633 m.) yra rytinėje miesto dalyje, pagrindiniame jos pastate guli šventas Budos akmuo, prie kurio galima patekti tik tamsiu tuneliu.

Turinys

Istorija [taisyti]

Kiotas įkurtas 792794 m. kaip Heiankyō. Iki 1868 m. buvo oficiali Japonijos sostinė (paskui ja tapo Tokijas).

1994 m. Kioto senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Aukštosios mokyklos [taisyti]

Kiotas yra vienas akademinių šalies centrų - čia įsikūrusios net 37 aukštojo mokslo įstaigos. Kioto Universitetas, vienas valstybinių Japonijos universitetų, yra laikomas vienu geriausiu šalyje; jį yra baigę keletas Nobelio premijos laureatų. Kioto Technologijos Institutas, vienas žymiausių šalies universitetų, laikomas vienu geriausiu šalyje architektūros ir dizaino studijoms.

Savivaldybė [taisyti]

Kioto miesto tarybą sudaro 68 išrinkti nariai. Meras - Daisaku Kadokava, nepriklausomasis, remiamas LDPJ.

Rinkimai [taisyti]

Seniūnijos [taisyti]

Kiotą sudaro 11 seniūnijų (rajonų).

Kultūra [taisyti]

Nepaisant žemės drebėjimų ir bombardavimų karo metais, tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Japonijoje - čia pilna budistų ir šintoistų šventyklų.

Kiote įsikūręs Kioto tarptautinis manga muziejus.

Ekonomika [taisyti]

Labai gerai išplėtotas turizmas, kuris yra labai svarbus miesto ekonomikai. Miesto kultūrinio paveldo paminklai dažnai lankomi mokyklų grupių iš visos Japonijos, sulaukiama ir daug užsienio turistų.

Švietimas [taisyti]

Mieste įsikūręs Kioto universitetas laikomas antru prestižiškiausiu universitetu Japonijoje (po Tokijo universiteto). Čia taip pat įsikūręs Kioto technologijos institutas, laikomas vienu geriausiu architektūros ir dizaino studijoms šalyje.

Turizmas [taisyti]

Gegužės 15 d. Kiote vyksta Aoi Matsuri festivalis, liepos 14-17 d. - Gion Matsuri, spalio 22 d. - Jidai Matsuri (Amžių festivalis).

Miestai partneriai [taisyti]

Miestų partnerystė užmegzta su šiais miestais[1]:


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 688
(anglų k.)(prancūzų k.)

Išnašos [taisyti]

Nuorodos [taisyti]

Vikiteka

Kioto prefektūros kontūrai Kioto prefektūra
Miestas
Ajabė | Džiojas | Fukučijama | Javata | Kameoka | Kidzugava | Kiotanabė | Kiotangas | Kiotas | Maidzuru | Mijadzu | Mukas | Nagaokakijas | Nantanas | Udžis
Apskritys
Cudzukio apskritis | Funajaus apskritis | Josos apskritis | Kusės apskritis | Otokunio apskritis | Soraku apskritis