|
Laodzi (kin.: 老子; pinyin: Lǎozǐ; kitomis romanizacijos sistemomis: Lao tzu, Lao Tse, Laotze, Laozi; liet. kartais Lao Dzė) – senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininku. Vėliau – daoizmo dievybė.
Gyvenimo data nežinoma: tradiciškai – VI a. pr. m. e., yra manančių, kad IV a. pr. m. e. arba kad Laodzi iš viso nėra istorinė asmenybė. Laodzi priskiriama vieno svarbiausių daoistinių veikalų, vadinamo "Laodzi" arba "Daodedzingu" (道德经 Dàodéjīng – "Knyga apie Dao ir De"), autorystė.
Laodzi (老子) sudarytas iš dviejų ženklų: "lao" reiškia "senasis" arba "pagarbusis", "dzi" – "mokytojas" (pastarasis ženklas Kinijoje buvo pridedamas prie mokytojų pavardžių, kaip kreipinys).
Laodzi gimimo vardas, kaip rašoma biografijose, buvo Er (耳), pavardė – Li (李). Jo oficialusis/pagarbusis vardas buvo Bojangas (Boyang), o pomirtinis vardas – Danas (聃 Dan). Kadangi Tang dinastijos valdovai tai pat turėjo pavardę Li, jie garbino Laodzi kaip protėvį.
Kuomet Laodzi buvo sudievintas, jis buvo garbinamas kaip dievybė Taičingas (太清 Tàiqīng – "didysis tyrasis"), kitaip vadinamas Taišang Laodziun (太上老君 Taishang Laojun – "Didysis Aukščiausias Senasis Valdovas") arba Daode Tiandzun (道德天尊 Daode Tianzun – "Dao De dangaus valdovas") ir hierarchijoje priskiriamas Trijų tyrųjų grupei.
Laodzi buvo gana anksti sudievintas daoizmo pasekėjų, kas daro jo tikrą biografiją neatpažįstamą. Istoriko užrašuose teigiama, kad jis gyveno daugiau nei 160 metų ir niekas nežino, kada iš tiesų mirė. Maždaug nuo II a. jis paverstas dievybe, viena iš Trijų tyrųjų – Taičingu.
Ši savaitės iniciatyva yra daoizmas.
|
Vikisritys
